Pereiti prie turinio

Džimo Krou įstatymai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Biliardo salė afroamerikiečiams, Memfis, Tenesio valstija, 1939 m. (Užrašas ant sienos: Karališkoji biliardo salė spalvotiesiems)

Džimo Krou įstatymai (angl. Jim Crow laws) – valstijų ir vietiniai įstatymai Jungtinėse Amerikos Valstijose, galioję nuo 1877 iki 1968 m.[1][2][3]

Įstatymai JAV įteisino segragaciją visose viešose vietose, kur buvo teikiamos kokios nors paslaugos, garantuojant „atskirą, bet lygų” juodaodžių amerikiečių statusą. Realybėje su juodaodžiais buvo elgiamasi kaip su nelygiais sau. Juodaodžiai gaudavo prastesnes paslaugas nei baltieji amerikiečiai. Dėl šių įstatymų juodaodžių amerikiečių gyvenime buvo daug ekonominių, švietimo bei socialinių trūkumų.

Kavinė turi 2 įėjimus: „baltiesiems" ir „spalvotiesiems"

Vieni iš ryškiausių Džimo Krou įstatymo pavyzdžių yra: segregacija valstybinėse mokyklose, viešose vietose ir viešajame transporte; atskiri tualetai ir restoranai baltiesiems ir juodaodžiams. JAV kariuomenėje taip pat vyravo segregacija. Valstybės remiamą segregaciją mokyklose JAV Aukščiausiasis Teismas 1954 metais pripažino prieštaraujančiu konstitucijai. Džimo Krou įstatymai buvo anuliuoti, kai buvo išleistas 1964 metų pilietinių teisių aktas ir 1965 metų balsavimo teisių aktas. 1968 m. panaikintas paskutinis diskriminacininis įstatymas.

  1. Džimo Krau įstatymai. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-06-15.
  2. „Jim Crow laws“. History.com. Nuoroda tikrinta 2022-06-15.
  3. „Jim Crow law“. Britannica. Nuoroda tikrinta 2022-06-15.