Pereiti prie turinio

Dviejų faktorių autentifikacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Dviejų faktorių autentifikacija (2FA), kartais vadinama dviejų veiksnių autentifikacija arba dviguba autentifikacija – saugumo procesas, kai vartotojui atpažinti reikalingas daugiau nei vienas tapatybės nustatymo būdas. Šis procesas reikalingas siekiant geriau apsaugoti vartotojų duomenis ir išteklius, kuriais vartotojas siekia pasinaudoti.[1]

Vartotojui, besijungiančiam prie informacinės sistemos, automatiškai bus išsiųstas papildomas kodas, kurį reikia įvesti siekiant užbaigti autentifikacijos procesą. Kodas gali būti išsiųstas elektoniniu laišku, SMS pranešimu ar kitomis priemonėmis.

Antrojo faktoriaus autentifikacija taip pat gali būti vykdoma naudojant mobilias autentifikavimo programėles, taikančias TOTP ar HOTP algoritmus, arba pasitelkiant į pagalbą kriptografinius raktus.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]