Duncan Ferguson

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Duncan Ferguson
D. Ferguson 2013 m.
Asmeniniai duomenys
Pilnas vardasDuncan Cowan Ferguson
Gimimo data 1971 m. gruodžio 27 d. (48 metai)
Gimimo vieta StirlingasŠkotija
Ūgis1,93 m
Klubai
Dabar žaidžia baigęs karjerą
Pozicija puolėjas
Jaunimo klubai
1989–1990Carse Thistle
Profesionalūs klubai*
1990–1993
1993–1994
1994
1994–1998
1998–2000
2000–2006
Dundee United F.C.
Rangers F.C.
Everton FC (skol.)
Everton FC
Newcastle United FC
Everton FC
77 (28)
14 (2)
9 (2)
107 (35)
30 (8)
123 (23)
Nacionalinė komanda**
1992–1997Škotija Škotija7 (0)

* Skaičiuojama tik pasirodymai ir įvarčiai vietinėje lygoje
Duomenys 2019 m..
** Nacionalinės komandos pasirodymų ir
įvarčių duomenys 2019 m..

Dankanas Fergiusonas (angl. Duncan Ferguson; g. 1971 m. gruodžio 27 d. Stirlinge) – buvęs futbolininkas, dabar dirbantis treneriu Premier LeagueEvertono“ klube. Sirgalių yra laikomas šio klubo legenda bei ikona dėl savo agresyvaus žaidimo stiliaus ir dėl nuolat pabrėžiamos šio klubo svarbos savo gyvenime. Sirgalių tarpe dažnai vadinamas Big Dunc.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Futbolininko karjera[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmasis Duncano profesionalus klubas buvo Dundee United FC, kuriame jis debiutavo 1990 m. Antrajame savo sezone jis jau buvo pagrindinis komandos puolėjas ir rezultatyviausias žaidėjas, per 41 rungtynes pelnęs 16 įvarčių. Trečiame savo sezone jis pelnė dar 15 įvarčių per 33 susitikimus ir sulaukė kvietimo į Škotijos nacionalinę rinktinę.[1]

1993 m. jis persikėlė į „Rangers FC“ už rekordinę Britanijos futbole 4 mln. svarų sumą. 1994 m. balandžio mėn. rungtynėse su „Raith Rovers FC“ jis „pasižymėjo“ tuo, kad smūgiu galva nokautavo varžovų gynėją John McStay. Nors varžybų teisėjas šio epizodo nepastebėjo ir Fergusono nenubaudė, vėliau jis buvo apkaltintas užpuolimu (tai pirmasis ir vienintelis kartas Britanijos sporto istorijoje, kuomet žaidėjui buvo pateikti kaltinimai dėl užpuolimo sporto aikštėje).

Fergusonas 1994 m.

1994 m. spalį Premier League rungtyniaujantis „Evertono“ klubas iš „Rangers“ pasiskolino 2 futbolininkus: Ian Durrant (1 mėnesiui) ir Fergusoną (3 mėnesiams) [2]. Komanda tuo metu kovojo dėl išlikimo lygoje, tačiau 1994–95 m. sezone sugebėjo iškovoti FA taurę. „Evertonas“ išpirko Fergusono kontraktą, tačiau sekančio sezono pradžia nebuvo sėkminga: futbolininkas patyrė traumą, taip pat įvyko ir teismo procesas dėl incidento rungtynėse su „Raith Rovers“. Fergusonas buvo pripažintas kaltu ir kadangi tai buvo jau 3-ias jam pateiktas kaltinimas, nuteistas kalėti 3 mėnesius (kalėjime jis praleido 44 dienas), taip pat diskvalifikuotas 12 rungtynių. Pats futbolininkas vėliau tvirtino, kad kalėjime ištverti jam padėjo „Evertono“ sirgaliai, siuntę palaikymo laiškus, o gautą bausmę jis visada vadino nepelnyta ir neadekvačia.

1997 m. gruodžio 28 d. rungtynėse su „Bolton Wanderers FC“ jis pelnė hat-tricką – pirmąjį Premier League istorijoje, kuomet visi 3 įvarčiai buvo pelnyti galva. Tais metais komanda lygoje išliko tik dėka geresnio įvarčių santykio.

1998 m. lapkričio mėnesį Fergusonas netikėtai, net nežinant klubo treneriui Walter Smith buvo parduotas „Newcastle United“ komandai už 8 mln. svarų sterlingų. Futbolininkas parašė emocingą 2 lapų atsisveikinimo laišką klubo gerbėjams, tikindamas, kad labai dėl to liūdi ir kad niekada nepamirš čia praleisto laiko.

„Newcastle“ treneris Ruud Gullit tikėjosi, kad Fergusono ir pagrindinio komandos puolėjo Alan Shearer duetas bus efektyvus, tačiau taip nenutiko: nors debiuto rungtynėse Fergusonas pelnė 2 įvarčius, netrukus jis patyrė traumą ir 1998–99 m. sezone sužaidė vos 7 rungtynes. Sekančiame sezone jį toliau persekiojo sveikatos problemos ir galiausiai nusivylę „Newcastle“ vadovai pardavė jį atgal „Evertonui“ už pusę sumos, kurią patys buvo sumokėję.

„Evertone“ Fergusonas praleido sekančius 6 sezonus. Pirmajame jis pelnė 6 įvarčius per 13 susitikimų ir vėl tapo vienu iš sirgalių numylėtinių, ypač dėl savo agresyvaus žaidimo stiliaus.[3] Per savo karjerą jis sugebėjo „pagerinti“ Patrick Vieira rekordą ir buvo nubaustas net 8 raudonomis kortelėmis, nors rungtyniavo puolėjo pozicijoje.

Po atsisveikinimo rungtynių 2015 m.

2005–06 m. sezone jis sužaidė 33 rungtynes, tačiau įvartį pelnė tik paskutiniosiose: tai buvo jo atsisveikinimo rungtynės prieš „West Bromwich Albion FC“. Fergusonas vienintelį kartą buvo paskirtas komandos kapitonu ir nors paskutinę minutę jo smūgiuotą 11 m baudinį vartininkas atrėmė, Fergusonas pakartotiniu smūgiu pelnė vienintelį sezono ir paskutinį savo karjeros įvartį.

Kadangi jo atsisveikinimas su klubu nebuvo sklandus (jam tiesiog nebuvo pasiūlyta sutartis, taip pat buvo trintis tarp futbolininko ir trenerio David Moyes), tai buvo ištaisyta 2015 m. rugpjūtį: draugiškos „Evertono“ rungtynės su „Villarreal CF“ komanda buvo pavadintos Fergusono atsisveikinimo rungtynėmis, kuriose jis pats išbėgo į aikštę po keitimo rungtynių pabaigoje. Šiose rungtynėse „Evertono“ aprangą buvo apsivilkęs ir Wayne Rooney, tuo metu dar rungtyniavęs „Manchester United FC“.[4]

Trenerio karjera[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigęs futbolininko karjerą, Fergusonas su šeima 5 metus gyveno Maljorkoje. Vėliau jis grįžo į Liverpulį ir ėmė dirbti „Evertono“ jaunimo akademijoje, palaipsniui kildamas trenerio pareigose. 2014 m. jis buvo paskirtas dirbti į pagrindinės komandos trenerių štabą (tuo metu komandai vadovavo Roberto Martinezas). Vėliau pagrindiniais komandos treneriais buvo Ronald Koeman, Sam Allardyce, Marco Silva, tačiau nors, šiems pasitraukus, atsistatydindavo ir visas trenerių štabas, Fergusonas liko klube ir dirbo su visais šiais treneriais.

2019 m. gruodžio 5 d. iš pareigų buvo atleistas Marco Silva ir Fergusonas tapo laikinuoju komandos treneriu. Debiutinėse jo rungtynėse „Evertonas“ 3-1 nugalėjo „Chelsea FC“.

Kita[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2001 m. į Fergusono namus Rufforde, įsilaužė 2 plėšikai. Šeimininkui pavyko vieną sulaikyti, po šio susidūrimo nusikaltėlis buvo priverstas 3 paras praleisti ligoninėje. Vėliau buvo sučiuptas ir antrasis įsilaužėlis bei abu jie nuteisti kalėti 15 mėnesių.

Po 2 metų į jo namus Formbyje vėl buvo įsilaužta ir nusikaltėlis taip pat atsidūrė ligoninėje. Vėliau jis nesėkmingai bandė įrodyti, kad buvo užpultas paties Fergusono.[5][6]

Fergusonas yra vedęs, turi 3 vaikus.[7]

Apie jį yra sukurtas dokumentinis filmas „Big Dunc – The Story of a Goodison Hero“ (2008).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

  1. www.arabarchive.co.uk [1]
  2. www.peoplepill.com [2]
  3. www.thefamouspeople.com [3]
  4. www.theguardian.com [4]
  5. news.bbc.co.uk 1 [5]
  6. news.bbc.co.uk 2 [6]
  7. www.famousbirthdays.com [7]