Dorybių etika
Dorybių etika – viena pagrindinių šiuolaikinės normatyvinės etikos mokyklų. Skirtingai nei deontologijoje, kur akcentuojamas taisyklių laikymasis, ir utilitarizme, kur kreipiamas dėmesys į atlikto veiksmo pasekmes, dorybių etikoje vertinama asmens dorumas, dorybės, moralinis charakteris. Pavyzdžiui, aplinkiniams pagalba suteikiama, nes tai siejama su nuolankumu.[1]
Pagrindiniai atstovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dorybių etikos pradininkai Vakarų filosofijoje buvo Platonas ir ypač Aristotelis. Šios etikos bruožai taip pat matomi konfucianizme. Žinomiausi naujesnių laikų mąstytojai, priskiriami šiai tradicijai, yra G. E. M. Anscombe, Philippa Foot ir Alasdair MacIntyre.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Virtue Ethics, Stanford Encyclopedia of Philosophy
|
Šis straipsnis apie filosofiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |