Diplomatinė atstovybė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Didžiosios Britanijos ambasada Vilniuje

Diplomatinė atstovybė yra užsienio valstybėje ar prie tarptautinės organizacijos (kelių tarptautinių organizacijų) nuolat veikianti diplomatinės tarnybos institucija oficialiems tarpvalstybiniams santykiams ar oficialiems santykiams su tarptautine organizacija palaikyti, įgyvendinti užsienio politikos uždavinius ir ginti valstybės, jos piliečių, įmonių bei kitų juridinių asmenų teises ir teisėtus interesus. Diplomatinės atstovybės yra kelių rangų: misijos, pasiuntinybės, ambasados. Iki Antro pasaulinio karo ambasadų rango atstovybes turėjo tik imperinės valstybės, o kitos tenkinosi pasiuntinybių rango diplomatinėmis atstovybėmis. Po karo, palaipsniui, visos valstybės pakėlė savo diplomatinių atsovybių rangus į ambasadų lygį.

Lietuva[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

 Emblem-paragraph.svg  Straipsnio tekstas ar jo dalis yra teisės akto ar jo fragmento kopija, kurią dar reikia pritaikyti Vikipedijai.
Pritaikykite pateiktą medžiagą Vikipedijai – perrašykite enciklopediniu stiliumi, apibendrinkite ar pan. Galite pateikti pasiūlymų diskusijose.
Lietuvos ambasada JAV

Diplomatinė atstovybė yra tiesiogiai pavaldi Užsienio reikalų ministerijai. Diplomatinę atstovybę užsienio reikalų ministro teikimu, iš anksto apsvarsčius parlamento Užsienio reikalų komitete, steigia arba likviduoja Vyriausybė. Diplomatinės atstovybės sudėtį nustato užsienio reikalų ministras, jeigu su valstybe, kurioje akredituota diplomatinė atstovybė, nėra susitarta dėl diplomatinės atstovybės darbuotojų skaičiaus. Atstovybės prie tarptautinės organizacijos sudėtį nustato užsienio reikalų ministras.

Esant susitarimui, užsienio valstybė gali atstovauti siunčiančios valstybės interesams kitose valstybėse, jeigu šios valstybės sutinka. Sprendimą dėl tokio atstovavimo priima Vyriausybė užsienio reikalų ministro teikimu, Seimui pritarus.

Funkcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ambasada[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos ambasados ženklas
Lietuvos ambasada Londone
  • atstovauja valstybei ir palaiko su valstybe oficialius santykius;
  • įgyvendina užsienio politikos uždavinius;
  • derasi su valstybės vyriausybe;
  • gina valstybės, jos piliečių, įmonių, kitų juridinių asmenų teises ir teisėtus interesus;
  • gauna, teisėtais būdais renka ir perduoda Užsienio reikalų ministerijai informaciją apie valstybės politinį, ekonominį gyvenimą bei įvykius;
  • skatina draugiškus santykius ir dalyvauja plėtojant ekonominį, kultūrinį bei mokslinį bendradarbiavimą, taip pat bendradarbiavimą dėl saugumo ir taikos užtikrinimo;
  • platina informaciją apie valstybę, jos politinę, socialinę ir ekonominę padėtį, kultūrą, papročius ir tradicijas.

Diplomatinei atstovybei užsienio valstybėje užsienio reikalų ministras gali pavesti vykdyti konsulines ir kitas funkcijas, atitinkančias diplomatinės atstovybės statusą pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių ir viešąją tarptautinę teisę.

Atstovybė prie tarptautinės organizacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • tarptautinėje organizacijoje atstovauja valstybės interesams bei juos gina;
  • įgyvendina užsienio politikos uždavinius;
  • palaiko ryšius tarp valstybės ir tarptautinės organizacijos;
  • derasi su tarptautine organizacija;
  • gauna, teisėtais būdais renka ir perduoda Užsienio reikalų ministerijai informaciją apie tarptautinės organizacijos veiklą;
  • užtikrina valstybės suinteresuotų institucijų dalyvavimą tarptautinės organizacijos veikloje;
  • platina informaciją apie valstybę, jos politinę, socialinę ir ekonominę padėtį, kultūrą, papročius ir tradicijas;
  • padeda įgyvendinti tarptautinės organizacijos tikslus ir uždavinius.

Vadovas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Diplomatinei atstovybei vadovauja valstybės diplomatinis atstovas arba laikinasis reikalų patikėtinis. Diplomatinis atstovas vienu metu gali būti akredituotas keliose užsienio valstybėse, gavus tų valstybių sutikimą. Diplomatinės atstovybės vadovas gali būti paskirtas atstovauti valstybei ir tarptautinėje organizacijoje.

Personalas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Diplomatinis personalasdiplomatai, specialieji atašė ir jų pavaduotojai, karinis atstovas ir jo pavaduotojai, specialieji patarėjai ir jų pavaduotojai, dirbantys diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje;
  • administracinis techninis personalas – siunčiančios valstybės piliečiai ne diplomatai, kurie diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje atlieka administracines ir technines funkcijas;
  • aptarnaujantis personalas – asmenys ne diplomatai, kurie aptarnauja diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą.

Su diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos darbuotojais, kurie nėra valstybės tarnautojai ar kariai, Užsienio reikalų ministerija ar jos įgaliotos diplomatinės atstovybės užsienio valstybėse, atstovybės prie tarptautinių organizacijų, konsulinės įstaigos, specialiosios misijos sudaro terminuotas darbo sutartis.

Specialiųjų atašė, tarp jų ir gynybos atašė, skyrimą ir veiklą reglamentuoja Vyriausybės patvirtinti Specialiųjų atašė nuostatai.

Specialieji patarėjai – valstybės tarnautojai, laikinai perkelti dirbti į valstybės atstovybę prie tarptautinės organizacijos, padedantys įgyvendinti užsienio politiką daugiašalių santykių srityje. Kiekvienos atskiros srities specialiųjų patarėjų skyrimo tvarką, jų darbo užsienyje ypatumus ir sąlygas nustato Vyriausybė.

Taip pat skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]