Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai

Didieji Žemaičių Kalvarijos Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apsilankymo atlaidai – Romos Katalikų Bažnyčios atlaidai, vykstantys nedideliame Žemaičių Kalvarijos miestelyje, Žemaitijoje. Skirti Švč. Mergelei Marijai. Kasmet sutraukia tūkstančius piligrimų.

Per Kalvarijos atlaidus yra nešama monstrancija su Šv. Kryžiaus relikvija. Tikima, kad gaunamas palaiminimas šios relikvijos, kurią Lietuvoje turi tik Žemaičių Kalvarijos bažnyčia, dėka.

Atlaidai prasideda liepos mėnesio pradžioje ir trunka kone 2 savaites. Žemaičių Kalvarijos atlaidų išvakarėse aukojamos šv. Mišios Panų kalno koplyčioje, Pasruojėje, po jų rengiama maldinga atgailos procesija į Žemaičių Kalvarijos baziliką. Pati didžiausia atlaidų procesija būna sekmadienį.

Šv. Mišias iškilmingai aukoja visos Lietuvos vyskupai, kunigai, sakomi pamokslai. Seserys vienuolės veda katechezę, parengiama speciali evangelizacinė programa su agape, vyksta koncertai. Atlaiduose dalyvauja tūkstančiai maldininkų iš Lietuvos ir užsienio. 1937 m. švenčiant Žemaičių Kalvarijos 300 metų jubiliejų, šventovėje apsilankė apie 100 000 maldininkų.

Šv. Mišias kiekvieną dieną aukoja visi Lietuvos vyskupai, Šventojo Sosto Apaštališkasis Nuncijus. Žemaičių Kalvarijos Bazilikoje giedami mišparai, vyksta eucharistinės procesijos aplink Baziliką ir Kryžiaus kelyje.

Atlaidų programa

Atlaidų metu kiekviena diena yra kupina įvykių ir paženklinta nusistovėjusių tradicijų, kiekvieną Atlaidų dieną pagrindinėms 12 valandos šv. Mišioms vadovauja vis kitas Lietuvos vyskupas. 2012 m. liepos mėn. programoje (paeiliui):^[1]

Atlaidų išvakarės (maldos už katalikiškas organizacijas ir Marijos Legiono narius, šv. Mišios Panų kalne, mišparai Bazilikoje, eucharistinė procesija aplink Baziliką)
Vyskupijos šeimų centrų diena (maldos už šeimas; Šilalės dekanato tikinčiųjų piligriminė kelionė)
Tikybos mokytojų, visų pedagogų diena (maldos už mokytojus ir besimokantį jaunimą; Palangos dekanato tikinčiųjų piligriminė kelionė)
Kunigų ir vienuolių diena (maldos už naujus pašaukimus; Tauragės dekanato tikinčiųjų piligriminė kelionė)
Policijos ir teisėsaugos darbuotojų diena (maldos už policijos darbuotojus ir Lietuvos Respublikos teismų teisėjus; Žemaitijos Kalvarijos dekanato tikinčiųjų piligriminė kelionė)
Brolių latvių diena (Akmenės dekanato tikinčiųjų piligriminė kelionė)
Jaunimo ir jaunų šeimų diena (maldos už jaunas šeimas ir besiruošiančiuosius santuokos sakramentui; jaunimo šv. Mišios; Kryžiaus kelio Kalnai; Klaipėdos dekanato tikinčiųjų piligriminė kelionė)
Valdžios vadovų bei darbuotojų diena (maldos už valstybės, savivaldybių vadovus bei tarnautojus; Mažeikių ir Gargždų dekanatų tikinčiųjų piligriminė kelionė)
Žemdirbių diena (maldos už Dievo palaimą visiems Lietuvos žemdirbiams ir ūkininkams; Šilutės dekanato tikinčiųjų piligriminė kelionė)
Verslininkų, transporto bei kelių priežiūros darbuotojų diena (maldos už Dievo palaimą šių grupių žmonėms; Telšių dekanato tikinčiųjų piligriminė kelionė)
Caritas darbuotojų diena (maldos už visus artimo meilės tarnyboje dirbančiuosius ir jų globotinius; Skuodo dekanato tikinčiųjų piligriminė kelionė)
Žemaičių Kalvarijos ir kaimyninių parapijų diena (maldos už tai, kad visi būtų žinios apie Žemaičių Kalvarijos šventovę skelbėjai ir šios šventovės puoselėtojai, svetingai priimantys maldininkus iš Žemaitijos, Lietuvos ir viso pasaulio; Žemaitijos Kalvarijos dekanato tikinčiųjų piligriminė kelionė)

Žemaičių Kalvarijos kryžiaus kelias

Pagrindinis straipsnis – Žemaičių Kalvarijos koplyčios.

Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelią įkūrė vysk. Jurgis Tiškevičius 1637 m. Jis pats parinko vietas ir žingsniais atmatavo, kad viskas atitiktų Kristaus kančios kelią Jeruzalėje. Naujuosius Žemaičių Kalvarijos kalnus sudaro 20 stočių, kurių 2 („Pas Kajafą“ ir „Kalėjime“) yra vienoje koplyčioje. Kelio ilgis apie 7 km. Didžiausia yra 18-a nukryžiavimo koplyčia, kurią nutapė K. Varnelis.