Didachė
Didachė (gr. Διδαχή = didache, „Dvylikos apaštalų mokymas”) – vienas seniausių krikščionybės dokumentų, kuriame atsispindi pirmykštės bendruomenės gyvenimas, papročiai, liturgija ir teisinės normos.[1]
Ilgą laiką tebuvo žinomos tik Didachės citatos iš Bažnyčios tėvų ir Eusebijo Cezarėjiečio raštų. 1873 m. Stambule rastas visas Didachės nuorašas senovės graikų kalba, datuojamas 1056 m., išleistas 1883 m. (lietuvių k. 1986 m.).
Pirmykštis dokumento pavadinimas – „Viešpaties mokymas, kurį dvylika apaštalų perdavė pagonių tautoms“. Visgi Didachėje apie mokymo turinį kalbama palyginti nedaug. Dokumentas praktinio pobūdžio, greičiausiai skirtas priimantiems krikštą suaugusiems žmonėms. Jame kalbama apie dorovinius reikalavimus, apeigas ir svarbiausias teisines normas.
Sudaro 16 skyrių: 1-6 skyriuje gyvenimo ir mirties kelio įvaizdžiais kalbama apie dorovę, 7-10 skyriuje aprašyta (pirmąkart krikščionių literatūroje) liturginės apeigos (krikštas) ir maldos (triskart per dieną), pateikta pamokymų apie pasninką, agapę ir Eucharistijos šventimą, 11-15 skyriuje surašyti teisiniai pamokymai apie keliaujančių apaštalų ir pranašų tarnystę, apie tikinčiųjų prievoles jų atžvilgiu, bendruomenių vadovų (vyskupų ir diakonų) rinkimą, 16 skyriuje raginama saugotis klaidingo tikėjimo skelbėjų ir budėti laukiant Jėzaus Kristaus antrojo atėjimo.[2]
Didachei būdinga, kad neminimas Jėzaus prisikėlimas.
Dauguma autorių, atsižvelgdami į kai kurias būdingas žymes (pvz., 9 sk. minimos kalnuotos apylinkes), į bendruomenės sandarą ir ypač į hierarchinius santykius, sprendžia, kad Didachė parašyta Sirijoje ar Palestinoje tarp 90–100 metų.[3]
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Čia ir toliau naudojamasi šiuo tekstu: http://logos-lt.com/index.php/Didach%C4%97
- ↑ Didachė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
- ↑ http://www.gtinstitutas.lt/gti/kursai/7/Didache.pdf[neveikianti nuoroda]