Didžeridū

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Didžeridus. Šis pavyzdys puošnesnis, nei įprasta tradiciniams australų aborigenų instrumentams.

Didžeridū (angl. didgeridoo, didjeridu) – Šiaurinės Australijos aborigenų pučiamasis instrumentas, priskiriamas natūralaus medžio trimitams.

Didžeridus paprastai būna cilindriškas arba kūgiškas, nuo 1 iki 2 m ilgio (dažniausiai apie 1,2 m). Kuo didžeridus ilgesnis, tuo garsas žemesnis.

Dažnai teigiama, kad didžeridai yra seniausi pučiamieji istrumentai pasaulyje. Archeologiniai uolų tapybos Šiaurinių teritorijų Kakadu regione tyrimai rodo, kad šio rajono aborigenai didžeridus naudoja bent 1500 m. Ginga Wardelirrhmeng ant uolos nupieštoje scenoje parodytas grojikas didžeridu ir du dainininkai.[1]

Pavadinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Dažnai teigiama, kad žodis didgeridoo yra onomatopėjinis naujadaras, sukurtas europiečių. Yra net aiškinimas, kad tai pakitęs airiškas pavadinimas dúdaire dubh 'juodas dūduotojas'.

Žodis didgeridoo pirmą kartą užfiksuotas žodyne Australian National Dictionary 1919 m. Šiaurinėje Australijoje aborigenai didžeridus vadina daugeliu pavadinimų. Vienas žinomiausių pavadinimų yra yirdaki (kartais rašomas yidaki), kuriuo vadinamas didžeridų tipas, gaminamas ir naudojamas Yolngu aborigenų šiaurės rytų Arnhemo Žemėje (Arnhem Land). Vakariniame Arnemlende naudojamas didžeridų tipas ten vadinama mago. Dažnai teigiama, kad etiketas reikalauja gentinius pavadinimus naudoti atitinkamų genčių instrumentams vadinti, tačiau perpardavinėtojai ir kitokie verslininkai jais dažnai vadina turistams gaminamus instrumentus.

Konstrukcija[taisyti | redaguoti kodą]

Autentiški didžeridai šiaurės Australijoje tradiciškai gaminami iš lapuočių medžių, ypač iš toms vietovėms būdingų endeminių eukaliptų rūšių. Paprastai naudoja medžio kamieną, nors kartais naudoja ir šonines šakas. Didžeridai paprastai gaminami iš medelių, kurių vidų išgraužė termitai. Ieškomi medeliai su reikiamo dydžio išgraužta tuštuma, nes iš kitokių kamienų padarytas instrumentas prastai gros. Kartais naudoja vietinius bambukus ar Pandanus kamienus.

Radus tinkamą medį jis nukertamas ir atkertamas reikiamo ilgio kamieno (ar šakos) gabalas, kuris virs didžeridu. Pašalina žievę, apdailina galus ir būsimo didžerido paviršių. Paviršių gali nudažyti.

Vaškinis didžerido burninio galo aptaisas.

Grojant burnos galą dažnai aptaiso vašku, kuris grojant gali suminkštėti ir geriau užsandarinti tarpą tarp lūpų ir instrumento.

Šiais laikais didžeridus kartais daro iš plastikinių vamzdžių. Jie yra pigūs, lengvi, juos nesunku suderinti reikiamam tonui, bet patyrę grojikai tokių didžeridų nevertina. Taip pat daromi didžeridai iš medžio, perpjaunant jį išilgai, išskaptuojant vidų, vėliau vėl tą medį suklijuojant.[2]

Termitų „išgręžti“ didžeridai būna netaisyklingos formos, jų apatinis galas būna storesnis. Todėl didžeridas rezonuoja dažniuose, kurie nėra harmoniškai išsidėstę. Tuo natūralieji didžeridai skiriasi nuo didžeridų iš cilindrinių plastikinių vamzdžių, kurių rezonansiniai dažniai išsidėstę santykiu 1:3:5 ir t. t.

Instrumento tembrą labai veikia pūtiko balso traktas. Pūtikas valdydamas savo balsą labai veikia instrumento garsą, kuris skirtingas įkvepiant ir iškvepiant. Iš šių tembro ypatumų didžeridaus garsą nesunku atpažinti.

Grojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Didžeridu grojama nuolat virpinant lūpas, kad būtų išgaunamas gaudžiantis garsas. Naudojama speciali nenutrūkstamo pūtimo technika (circular breathing). Šiuolaikinis didžeridininkas Markas Atkinsas (Mark Atkins) koncerte nesustodamas pūtė didžeridą daugiau nei 50 min.

Kultūrinė reikšmė[taisyti | redaguoti kodą]

Didžeridu kartais groja vienas sau savo malonumui, tačiau dažniausiai jais grojama šokant ir dainuojant, atliekant apeigas. Šiaurės Australijos aborigenams didžeridus yra neatskiriama apeigų dalis. Apeigose didžeridais groja ir dainuoja grojant didžeridais tik vyrai. O šokti grojant didžeridams gali tiek vyrai, tiek moterys. Draudimas moterims groti didžeridu nėra absoliutus. Moterų didžeridininkių yra, tik jos negroja apeigose. Etnomuzikologė Linda Barwick teigia, kad moteris didžeridu negali groti tik apeigose, o šiaip juo groti Alčeros papročiai nedraudžia.[3]

Kai kuriose teritorijose egzistuoja šventi ar net slapti didžeridų variantai. Jie turi specialius pavadinimus, kai kuriais iš jų grojama kitaip nei paprastais didžeridais.

Didžeridai Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje koncertavo Australijos aborigenas muzikantas, grojantis didžeridu.[reikalingas šaltinis]

Didžeridu Lietuvoje groja folkloro ansambliai „Virvytė“,[4] „Keisto folkloro grupė“,[5][6]Kaukoras“.[7] [8]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Chaloupka G (1998)Journey in Time
  2. Didžeridu gamyba
  3. Taboo incites women to buy didgeridoo
  4. Žemaitija internete
  5. „Suklegų“-2002 dalyviai. Keisto folkloro grupė
  6. Folkloro atlikėjai. Keisto folkloro grupė
  7. Rudens lygiadienis 2011. Menų klubas „Kaukoras“
  8. Kaukoras – Žalioj girioj

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Didžeridū – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka