Deras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dero lokalizacija Mesopotamijoje

DerasŠumero miestas-valstybė, buvęs netoliese dabartinės Badros (Irako Vasito provincijoje), į rytus nuo Tigro upės, Šumero ir Elamo pasienyje.[1] Manoma, jog miesto vardas galėjo būti ir Durum.[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vietinė Dero miesto dievybė buvo Ištaranas; jo žmona vadinta „Dero karaliene“ (akad. Šarrat-Dēri).[1] Pagrindinė Ištarano kulto vieta Dere buvo E-dimgalkalama šventovė (šum. é.dim.gal.kalam.ma).[3]

Deras paminėtas Trečiosios Ūro dinastijos valdovo Šulgio įrašuose: vienuoliktieji jo valdymo metai įvardyti „metais, kuomet Dero Ištaranas buvo nugabentas į savo šventyklą[4], o dvidešimt pirmieji – „metais, kai buvo sugriautas Deras“[5]. Sugriovęs Derą skelbėsi ir Larsos valdovas Rim Sinas I; tai esą įvykę 20-aisiais jo valdymo metais.[6]

Dero miestas taip pat minimas II tūkst. pr. m. e. lentelėje, aptiktoje Maryje; ją išsiuntęs Jamchado valdovas Jarim-Limas I. Šioje lentelėje Dero karaliui Jasub-Jahadui primenama apie karinę pagalbą, kurią jam 15 metų teikęs Jarim-Limas, po to Derui paskelbiamas karas, kuris, anot Jarim-Limo, esąs atpildas už nedorus Jasub-Jahado darbus.[7]

2312 m. pr. m. e., karinės kampanijos prieš Elamą ir Marhašį metu, Derą buvo užėmusios Rimušo vadovaujamos akadų pajėgos.[8]

720 m. pr. m. e. Asirijos karalius Sargonas II išžygiavo prieš Elamą, tačiau netoliese Dero buvo sumuštas: jį nugalėjo Elamo karaliaus Humban-Nikašo I ir Babilono valdovo Marduk-apal-idinos II pajėgos.[9]

Šioje vietovėje buvo gyvenama iki Seleukidų laikų.[10]

Archeologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Netoliese Dero buvo atrastas Kasitų dinastijos laikais datuojamas kudurru akmuo, kuriame paminėtas šio miesto vardas.[11] Pati archeologinė vietovė bėgant laikui buvo smarkiai apgadinta vandens, todėl manyta, kad joje atlikti kasinėjimų neverta.[12]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 111. ISBN 978-0-292-70794-8.
  2. Katrien De Graef, Another Brick In the Wall: Durum In the Old-Elamite Susa, Akkadica, vol. 128, pp. 85-98, 2007
  3. George A. R., House Most High. The Temples of Ancient Mesopotamia, Eisenbrauns, Winona Lake 1993, p. 76.
  4. „Year names of Šulgi (years 11-20)“. Nuoroda tikrinta 2021-01-24.
  5. Year names of Šulgi (years 21-30). Nuoroda tikrinta 2021-01-24.
  6. Year names of Rîm-Sîn. Nuoroda tikrinta 2021-01-24.
  7. Jack M. Sasson. The Military Establishments at Mari. pp. 2, 3.
  8. W. Hinz. The lost world of Elam, re-creation of a vanished civilization. New York, New York University Press, 1973, p. 73–74.
  9. Hayim Tadmor, The Campaigns of Sargon II of Assur: A Chronological-Historical Study, Journal of Cuneiform Studies, vol. 12, no. 1, pp. 22-40, 1958.
  10. Gwendolyn Leick (2002). A Dictionary of Ancient Near Eastern Mythology, p. 169. ISBN 9781134641024.
  11. Kassite kudurru at the British Museum
  12. Sidney Smith, An Egyptian in Babylonia, The Journal of Egyptian Archaeology, vol. 18, no. 1/2, pp. 28-32, 1982