Deras
Deras – Šumero miestas-valstybė, buvęs netoliese dabartinės Badros (Irako Vasito provincijoje), į rytus nuo Tigro upės, Šumero ir Elamo pasienyje.[1] Manoma, jog miesto vardas galėjo būti ir Durum.[2]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vietinė Dero miesto dievybė buvo Ištaranas; jo žmona vadinta „Dero karaliene“ (akad. Šarrat-Dēri).[1] Pagrindinė Ištarano kulto vieta Dere buvo E-dimgalkalama šventovė (šum. é.dim.gal.kalam.ma).[3]
Deras paminėtas Trečiosios Ūro dinastijos valdovo Šulgio įrašuose: vienuoliktieji jo valdymo metai įvardyti „metais, kuomet Dero Ištaranas buvo nugabentas į savo šventyklą[4], o dvidešimt pirmieji – „metais, kai buvo sugriautas Deras“[5]. Sugriovęs Derą skelbėsi ir Larsos valdovas Rim Sinas I; tai esą įvykę 20-aisiais jo valdymo metais.[6]
Dero miestas taip pat minimas II tūkst. pr. m. e. lentelėje, aptiktoje Maryje; ją išsiuntęs Jamchado valdovas Jarim-Limas I. Šioje lentelėje Dero karaliui Jasub-Jahadui primenama apie karinę pagalbą, kurią jam 15 metų teikęs Jarim-Limas, po to Derui paskelbiamas karas, kuris, anot Jarim-Limo, esąs atpildas už nedorus Jasub-Jahado darbus.[7]
2312 m. pr. m. e., karinės kampanijos prieš Elamą ir Marhašį metu, Derą buvo užėmusios Rimušo vadovaujamos akadų pajėgos.[8]
720 m. pr. m. e. Asirijos karalius Sargonas II išžygiavo prieš Elamą, tačiau netoliese Dero buvo sumuštas: jį nugalėjo Elamo karaliaus Humban-Nikašo I ir Babilono valdovo Marduk-apal-idinos II pajėgos.[9]
Šioje vietovėje buvo gyvenama iki Seleukidų laikų.[10]
Archeologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Netoliese Dero buvo atrastas Kasitų dinastijos laikais datuojamas kudurru akmuo, kuriame paminėtas šio miesto vardas.[11] Pati archeologinė vietovė bėgant laikui buvo smarkiai apgadinta vandens, todėl manyta, kad joje atlikti kasinėjimų neverta.[12]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 111. ISBN 978-0-292-70794-8.
- ↑ Katrien De Graef, Another Brick In the Wall: Durum In the Old-Elamite Susa, Akkadica, vol. 128, pp. 85-98, 2007
- ↑ George A. R., House Most High. The Temples of Ancient Mesopotamia, Eisenbrauns, Winona Lake 1993, p. 76.
- ↑ „Year names of Šulgi (years 11-20)“. Nuoroda tikrinta 2021-01-24.
- ↑ Year names of Šulgi (years 21-30). Nuoroda tikrinta 2021-01-24.
- ↑ Year names of Rîm-Sîn. Nuoroda tikrinta 2021-01-24.
- ↑ Jack M. Sasson. The Military Establishments at Mari. pp. 2, 3.
- ↑ W. Hinz. The lost world of Elam, re-creation of a vanished civilization. New York, New York University Press, 1973, p. 73–74.
- ↑ Hayim Tadmor, The Campaigns of Sargon II of Assur: A Chronological-Historical Study, Journal of Cuneiform Studies, vol. 12, no. 1, pp. 22-40, 1958.
- ↑ Gwendolyn Leick (2002). A Dictionary of Ancient Near Eastern Mythology, p. 169. ISBN 9781134641024.
- ↑ Kassite kudurru at the British Museum
- ↑ Sidney Smith, An Egyptian in Babylonia, The Journal of Egyptian Archaeology, vol. 18, no. 1/2, pp. 28-32, 1982