Demagogija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Demagogija (sen. gr. δῆμος 'liaudis' + sen. gr. ἀγωγός 'vedlys, vadas') – pripažinimo ir populiarumo siekimas apgaule, melagingais pažadais, meilikavimu, faktų iškraipymu, kritikos slopinimu, teisingos informacijos nutylėjimu.[1]

Pirminė žodžio 'demagogas' („tautos vedlys“) samprata senovės Graikijoje neturėjo neigiamos potekstės. Ją palaipsniui įgavo Atėnų demokratijos laikais, kai iškildavo lyderiai, įvairiais meilikavimais ir gražbylystėmis suklaidinantys mases.[2]

Demagogija pagrįsta manipuliavimu žmonių sąmone: pasitelkiamas bauginimas, atpirkimo ožių paieška, apeliuojama į klausytojų baimes ir lūkesčius, žadami neišpildomi dalykai, sėjamas nepasitikėjimas oponentais. Demagogai pasikliauna asmenine charizma ir iškalba, dažniausiai kreipiasi į mažiau išsilavinusius, skurdesnius žmones, stengiasi juos pritraukti paprastu kalbėjimu, dėjimusi esant „tokiu, kaip ir jūs“.[3]

Įvairios demagoginės taktikos politikoje (dabar dažnai tapatinamos su populizmu) dažnos, tad jų vertinimas priklauso nuo požiūrio. Demokratijos sąlygomis demagogija paprastai vadinami tokie retoriniai klaidinimo veiksmai, už kurių maskuojamas asmeninis galios ir naudos siekis, sąmoningas žmonių klaidinimas.[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Juozas MureikaDemagogija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
  2. Samons, Loren J. What’s Wrong with Democracy? From Athenian Practice to American Worship. University of California Press, 2004. pp. 43–44.
  3. Gustainis, J. Justin (1990). „Demagoguery and Political Rhetoric: A Review of the Literature“. Rhetoric Society Quarterly. 20 (2): 155–61.
  4. Ceaser, James W. (2011). „Demagoguery, Statesmanship, and Presidential Politics“. Designing a Polity: America’s Constitution in Theory and Practice. Rowman & Littlefield. pp. 75–118.