Debitomatis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Elektromagnetinio debitomačio schema: v – greitis; E – potencialų skirtumas; B – elektromagnetinė jėga
Elektromagnetinis debitomatis

Debitomatis – prietaisas, skirtas matuoti vandens ar nuotekų kiekį pratekėjusį vamzdžiu.

Elektromagnetinis debitomatis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Elektromagnetinio debitomačio veikimo principas – elektrinis krūvis (vanduo, nuotekos) juda magnetiniame lauke ir indukuoja potencialų skirtumą, kuris yra tiesiogiai proporcingas skysčio tekėjimo greičiui. Debitomatis prijungiamas prie elektros tinklo, jei nėra tokios galimybės, gali būti naudojami ličio jonų akumuliatoriai. Elektromagnetiniai debitomačiai tarp vamzdžių montuojami flanšais, išmatuoti duomenys gali būti rodomi debitomačio ekrane, perduodami GPRS modemu arba tinklo laidu į kompiuterinę įrangą.

Techninės charakteristikos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Srauto išlyginimo ruožas prieš debitomatį: ≥3 DN, po debitomačio: ≥1 DN.
  • Maksimalus slėgis: 40 barų.
  • Tekėjimo greičio diapazonas: 0,01 m/s – 15 m/s.
  • Galimi skersmenys DN 10 – DN 3000.
  • 0,2 – 1,0 % tikslumas nuo matuojamos srauto reikšmės.
  • Maitinimas iš AC – 230V, DC – 24V su išoriniu autonominiu maitinimu (akumuliatoriumi).

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Magnetic Flowmeter Technonogy“.
  • Nesbitt, B. 2006. Handbook of Pumps and Pumping. 470 psl. Didžioji Britanija.