David Herbert Richards Lawrence

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
D. H. Lawrence

Deividas Herbertas Lorensas (1885 m. rugsėjo 11 d. Ystvude prie Notingemšyro – 1930 m. kovo 2 d. Vense, Prancūzojoje) – anglų rašytojas.

Gyvenimas ir kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1885 m. rugsėjo 11 d. Ystvude prie Notingemšyro ir buvo ketvirtasis vaikas kalnakasio šeimoje. Jaunystės išgyvenimus ir nuotykius aprašė savo pirmajame reikšmingame romane „Sūnūs ir meilūžiai“. Romane aprašomas šeimos gyvenimas ir motinos bei sūnaus santykiai. Nuo pat gimimo D. H. Lorensas buvo silpnos sveikatos ir būdamas dvidešimt šešerių metų susirgo tuberkulioze. Notingemšyre užbaigęs mokyklą ir studijas, nuo 1908 m. Londone dirbo mokytoju, tačiau dėl sveikatos po keleto metų turėjo darbo atsisakyti. 1912 m. susipažino su vokiečių kilmės buvusio profesoriaus žmona Frida Vykli (tikr. fon Richthofen), su ja pabėgo ir po skandalingų skyrybų ją vedė. Iš pradžių jie gyveno Anglijoje, po to keliavo po Vokietiją ir Italiją. D. H. Lorensas parašė savo ilgiausią romaną „Vaivorykštė“, kuris po teismo proceso dėl nepadorumo buvo uždraustas. Kitas romanas – „Įsimylėjusios moterys“ – taip pat susilaukė dorovingosios spaudos kritikos. Pirmojo pasaulinio karo metu jie buvo įtariami šnipinėjimu ir išsiųsti iš Kornvalio, kuriame tuo metu gyveno. Lorensas užsisakė vizą į JAV, kurią gavo tik po 4 metų, karui pasibaigus. Nusivylęs jis išvyko iš Anglijos, kur nesusilaukė literatūrinės sėkmės ir buvo priverstas skursti.

Pripažinimą ir finansinę nepriklausomybę jam atnešė Amerikoje išleisti romanai ir jų vertimai. Nuo 1919 m. iki savo mirties Lorensas daug keliavo: važinėjo po Italiją, Australiją, ilgesnį laiką gyveno Niu Meksike nedidelėje rančoje. Trumpame romane „Sent Mauro žirgas“ vaizduojama laukinė nepaliesta Niu Meksiko gamta ir aštriai kritikuojama šiuolaikinė industrinė visuomenė. Beje, ši kritika jaučiama ir „Ledi Čaterli meilužyje“. Be romanų Lorensas parašė nemaža kelionių aprašymų, eilėraščių, dramų apsakymų ir esė. 1926 m. jis persikėlė į Toskaną, kur parašė „Ledi Čaterlį meilužį“. Kadangi kūrinys buvo kaltinamas nepadorumu ir santuokos griovimo aukštinimu, jis buvo uždraustas. Lorensas mirė 1930 m. kovo 2 d. Vense, Prancūzijoje. Netoli rančos Niu Meksike žmona vyro atsiminimui pastatė nedidelę koplytėlę, į kurią įmūrijo urną su vyro pelenais.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1911 m. Baltasis povas (The White Peacock)
  • 1912 m. Pažeidėjas (The Trespasser)
  • 1913 m. Sūnūs ir meilužiai (Sons and Lovers}
  • 1915 m. Vaivorykštė (The Rainbow)
  • 1920 m. Mylinčios moterys (Women in Love)
  • 1920 m. (The Lost Girl)
  • 1922 m. Aarono lazda (Aaron’s Rod)
  • 1923 m. Kengūra (Kangaroo)
  • 1924 m. (The Boy in the Bush)
  • 1923 m. Plunksnuotoji gyvatė (The Plumed Serpent)
  • 1928 m. Ledi Čaterli meilužis (Lady Chatterley’s Lover)
  • 1929 m. (The Escaped Cock)
  • 1930 m. Mergelė ir čigonas (The Virgin and the Gypsy)


Commons-logo.svg

Vikiteka