David Carr

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Deividas Karas (angl. David Carr, g. 1940 m. liepos 21 d.) – JAV filosofas, E. Huserlio ir fenomenologijos tyrinėtojas.

Domisi I. Kantu, transcendentaliąja filosofija, istorijos filosofija ir analitinėmis istorijos teorijomis.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Studijavo Jeilo universitete; klausė George Schrader, Wilfred Sellars ir Richard Berstein paskaitų. Studijų metu padarė pertrauką, kad metus praleistų Heidelbergo ir Paryžiaus universitetuose, kur klausė H. Gadamerio, Karlo Löwith’o, P. Rikioro, Dieter’io Henrich’o paskaitų. 1966 m. Jeilo universitete baigė doktorantūrą ir ten 10 m. dirbo dėstytoju. Po to filosofiją dėstė Oklahomos ir Otavos (Kanada) universitetuose. Nuo 1991 m. dirba Atlantos Emory universitete, kuriame yra filosofijos katedros vadovu.

Be šių pareigų, jis yra dirbęs vizituojančiu profesoriumi St. Louis Vašingtono universitete, dukart Niujorko Naujojoje socialinių tyrimų mokykloje. Yra dėstęs Wuppertal’o universitete ir dirbęs tyrinėtoju Bielefeldo universiteto Tarpdisciplinarinių tyrimų centre. Yra skaitęs paskaitas JAV, Kanados, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Švedijos, Suomijos, Japonijos ir Kinijos universitetuose.

Buvo JAV fenomenologijos ir egzistencinės filosofijos draugijos vykdančiuoju direktoriumi ir valdybos nariu. Yra Indianos ir Šiaurės vakarų universitetų bei Springer Verlag leidyklų tęstinių filosofinių leidinių redakcijų nariu.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į anglų kalbą išvertė svarbiausią E. Huserlio veikalą „Europos mokslo ir trancendentinės fenomenologijos krizė“.

  • Fenomenologija ir istorijos problemos (1974);
  • Huserlio interpretacija (1987);
  • Subjektyvumo paradoksas (1991);
  • Laikas, pasakojimas ir istorija (1991).