Pereiti prie turinio

Daugiašerės žieduotosios kirmėlės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Polychaeta
(Hesiocaeca methanicola)
(Hesiocaeca methanicola)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Žieduotosios kirmėlės
( Annelida)
Klasė: Daugiašerės žieduotosios kirmėlės
( Polychaeta)

Daugiašerės žieduotosios kirmėlės (Polychaeta) – žieduotųjų kirmėlių (Annelida) tipo gyvūnų klasė. Joms priklauso apie 13000 rūšių.

Jų kūnas skirstomas į galvinę, liemeninę ir uodeginę dalis. Galvinė dalis: sudaryta ir prostomiumo(galvos skiautė) ir perstomiumo (burnos skyrius). Liemeninė dalis: segmentacija heteronominė, nes kūno segmentai vienas nuo kito skiriasi. Jų kūną dengia vienasluoksnis epitelis ir plona kutikulė. Odos raumenų maišą sudaro epitelis ir po juo einantys žiediniai ir išilginiai raumenys. Būdinga antrinė kūno ertmė – celomas. Virškinimo sistema: burna, ryklė, stemplė, vidurinė žarna ir užpakalinė žarna. Šalinimo sistema: metanefridinė. Gyvena daugiausiai jūros dugne, galvos skiautėje turi ūselius ir antenas, priklausomai nuo rūšies gali turėti 2 arba 4 akis. Burna apatinėje kūno dalyje, galvinės skiautės priekinėje dalyje – čiupikai. Kiekviename segmente (išskyrus galvą ir uodegą) pora parapodijų. Priklausomai nuo rūšies gali kvėpuoti žiaunomis arba visu kūno paviršiumi. Kraujotakos sistema neuždara. Ją sudaro nugarinė ir pilvinė kraujagyslės, kurias jungia žiedinė kraujagyslė. Nervų sistema ganglijinė (aplinkryklinis žiedas, viršryklinis ir poryklinis ganglijai, nerviniai kamienai, grandinėlė, jutimo organai: čiuopikliai, antenos, ūseliai). Skirtalytės. Priklausomai nuo rūšies kiaušialąstės/spermatozoidai gali formuotis kiekviename segmente arba tik užpakaliniuose segmentuose. Būdingas išorinis apvaisinimas.

Skirstomi į 3 poklasius: klajojantieji, sėslieji ir dygiaodžių parazitai.

  • Klajojantieji – gyvenimo būdas šliaužiojamasis. Sėslieji: gyvena vamzdeliuose, sudarytuose iš epitelio išskiriamos medžiagos arba kalkių.Yra rausiančiųjų formų. Būdinga didelė segmentacijos heteronomija, silpnesnis parapodijų išsivystymas. Rūšys: dugninė nereidė, smiltkirmis. Pvz.: Dugninė nereidė. Jūrų gyventoja, gyvena jūros dugne. Yra geras žuvų maistas. Nereidės kūnas sudarytas iš žiedo pavidalo segmentų. Visi segmentai, išskyrus galvos, vienodi, todėl tokia segmentacija vadina homonomine. Nereidės pilvo pusė lygi, o nugaros – iškili. Kūnas skirstomas į priekinį ir užpakalinį galus. Priekiniame gale yra galvos segmentai: galvos ir burnos skyriai. Galvos skyriuje matyti pora čiuptuvų ir pora ūselių – palpų. Palpuose yra cheminio jutimo organai. Ant palpų 4 akys, o už jų dvi uodimo duobutės. Visi kūno segmentai, išskyrus pirmąjį, turi parapodijas. Paskutinis kūno segmentas turi ūselių pavidalo ataugas ir analinę angą.

Reikšmė: bentosiniai gyvūnai. Dauguma plėšrios. Jomis minta jūriniai gyvūnai, žuvys, vėžiagyviai, galvakojai moliuskai. Kai kurios filtruoja vandenį. Kai kurios (smiltkirmis) naudojamos kaip masalas žuvims.