Danguolė Sadūnaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Danguolė Sadūnaitė (g. 1931 m. lapkričio 18 d. Amalių dv., Kauno aps.) – poetė, vertėja.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Poetė 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vakarus. Mokėsi Detmoldo ir Greveno (Vokietija) lietuvių gimnazijose. Didžiojoje Britanijoje, Šiaurės Velso universitete studijavo vokiečių ir anglų literatūrą. Nuo 1963 m. gyvena JAV. [1]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vyresniosios egzodo kartos poetė, pirmieji jos eilėraščiai pasirodė „Ateityje“, vėliau bendradarbiavo su „Europos lietuviu“, „Lietuvių dienomis“, „Aidais“ ir kt. Pirmasis eilėraščių rinkinys „Vasaros medžiuose“ (1961) pasižymėjo tematikos ir stiliaus originalumu. Vėlesniuose rinkiniuose „Kai tu arti manęs“ (1965), „Tu esi mano žemė“ (1968), „Laiškai Dievui“ (1970), „Pakeliui į Emmaus“ (1974), „Baltas Ievos medis“ (1977, Lietuvių Rašytojų Draugijos premija)

D. Sadūnaitė išleido tris eilėraščių rinkinius anglų kalba: „To Regions of No Admitance“ („Kraštai, kur draudžiama įžengti“, 1968), „Recollections of a Childhood“ („Vaikystės atsiminimai“, 1971) ir „And There Was the Moon Throwing Stones at Birds“ („Ir buvo mėnulis, svaidęs akmenis į paukščius“, 1978). [2]

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Už eilėraščių rinkinį "Baltas Ievos medis“ (1977) gavo Lietuvių Rašytojų Draugijos premiją. [3]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]