Daiva Čičinskienė
| Daiva Bernodeta Čičinskienė | |
|---|---|
| |
| 2014 m. | |
| Gimimo vardas | Daiva Bernodeta Kubiliūtė |
| Gimė | 1937 m. vasario 8 d. Kretinga |
| Tautybė | Lietuvė |
| Tėvas | Steponas Kubilius |
| Motina | Barbora Kubilienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Jonas Čičinskas |
| Vaikai | Ramūnas Čičinskas Elena Čičinskaitė |
| Alma mater | LSSR konservatorija (1962) |
Daiva Bernodeta Čičinskienė (g. 1937 m. vasario 8 d., Kretingoje) – Lietuvos liaudiškos muzikos puoselėtoja, liaudies meno kolektyvų organizatorė, kanklininkė-atlikėja, pedagogė, folkloristė, etninės kultūros propaguotoja.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vaikystė prabėgo Palangoje ir Kuliuose. 1952 m. baigė Kulių septynmetę mokyklą, pradėjo mokytis Klaipėdos muzikos mokykloje kanklių klasėje. 1956 m. įstojo į LSSR konservatoriją, kanklių klasę pas prof. Praną Stepulį. Studijuodama pakviesta į VU dainų ir šokių ansamblį, kurio orkestre grojo nuo 1957 m. ir iki 1996 m. tuo pat metu vadovavo.
Darbinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1957–1996 m. buvo VU dainų ir šokių ansamblio orkestro vadovė. 1969 m. įkūrė ir iki šiol vadovauja Vilniaus mokytojų namų liaudiškos muzikos ansambliui „Kankleliai“. Per daugiau kaip 50 šio kolektyvo gyvavimo metų, parengė virš dvidešimties koncertinių programų, skirtų svarbiems Lietuvos įvykiams bei reikšmingų krašto asmenybių sukaktims paminėti.
1962–1965 m. M. K. Čiurlionio meno mokyklos dėstytoja, 1998-2010 m. vadovavo Vilniaus Mokytojų namų vaikų šokių ansamblių „Boružėlė“ ir „Ūliukai“ kanklių grupėms, 2001-2018 m. vadovavo specialiųjų socialinės globos namų „Tremtinių namai“ dainos mylėtojų klubui.
Nuo 1995 m. gieda ir kankliuoja Vilniaus Arkikatedros liaudiškų giesmių ansamblyje, 1988–1992 m. Kelmėje, 1993–1996, 1999 m. Vilniuje buvo kankliavimo autentiškomis kanklėmis kursų dėstytoja, nuo 1995 m. dalyvauja etnografinėse (liaudies instrumentinės muzikos) ekspedicijose.
Buvo vyriausiąja dirigente liaudies ansamblių šventėje Vilniuje (1972) ir Studentų šventėje Klaipėdoje (1977), 1993, 1994 ir 1999 m. buvo kankliavimo dėstytoja lietuvių šeštadieninėse mokyklose Kanadoje bei nuo 1997 m. organizavo ir mokė vasaros kankliavimo mokyklėlėje „Po obelim“ Kuliuose – iš šios mokyklos išaugo vaikų kanklių ansamblis.
Kūrybinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaip kanklininkė, vadovė ir dirigentė turėjo >2000 koncertų šalyje ir pasaulyje.
Kankliavo ir giedojo piligriminėse kelionėse į Šventąją žemę, Egiptą, Graikiją, Turkiją, Italiją, Švediją, Norvegiją, Ispaniją, Jungtinę Karalystę, Maltą (1999–2002, 2004, 2005, 2011, 2012, 2013). Aranžavo ir instrumentavo >150 kūrinių VU dainų ir šokių ansambliui ir Liaudiškos muzikos ansambliui „Kankleliai“. Surengė 6 liaudies dainų populiarinimo TV laidas „Vakarėlio ilgai laukus“ (1983–1984). Kartu su Arkikatedros giedotojais įrašė kompaktinę plokštelę „Sveika, žvaigžde ankstyboji“ ir Kalėdinių giesmių garsajuostę. Sudarė ir išleido lietuvių liaudies dainų rinkinius „Augo liepelė“ (1981) [1], „Dainuok, sesele“ (1985) [2], „Tu berželi, žaliasai“ (1991) [3], „Giedu dainelę“ (2002) [4].
Su "Kankleliais" išleido kompaktines plokšteles: [5] „Giedu dainelę“ (2004), „Ant tėvelio dvaro“ (2010), „Dėkui gi, dėkui“ (2012), „Lydėk mūs žingsnį“, „Oi, dainos dainelės“, „Lydėk mūs žingsnį“, „Sudiev Tėvyne mylimoji“ (2018), „Už jūrės, už marės“ (2019).
Su Vilniaus mokytojų namų liaudiškos muzikos ansambliu „Kankleliai“ parengė programas, skirtas iškilių asmenybių (A. Vienažindžio, Jono Basanavičiaus, Maironio, Simono Daukanto, Vinco Kudirkos, Vydūno ir kt.) metinėms, žymiems įvykiams paminėti (Suomių epo „Kalevala“, pirmųjų masinių trėmimų, Žemaičių krikšto 600-sioms metinėms, tarmių metams, regionų metams ir kt.), kurios aktyviai įsilieja į bendrą Lietuvos kultūrinį gyvenimą. Su "Kanklelių" kolektyvu parengė giesmių ciklus „Žemaičių Kalvarijos kalnai“; šv. Marijos giesmės; šv. Mišių giesmės; Velykinės giesmės, Advento ir Gavėnios giesmės.
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1959 m. VII Pasauliniame jaunimo ir studentų festivalyje kartu su ansambliu (sekstetu) iškovotas aukso medalis [6]. Kartu su VU ansambliu ir Vilniaus mokytojų namų liaudiškos muzikos ansambliu „Kankleliai“ iškovotos pirmos vietos respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose.
1975 m. pripažinta nusipelniusia kultūros-švietimo darbuotoja, o 1994 m. - J. Švedo premijos laureatė. 2002 m. Daivai įteiktas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Padėkos raštas už folkloro festivalio „Skamba skamba kankliai“ kūrimą, organizavimą, etninės kultūros skleidimą ir puoselėjimą festivalio 30-mečio proga, o 2008 m. „Aukso paukštės“ apdovanojimas įteiktas ansambliui „Kankleliai“ [7].
2012 m. įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis [8], bei 2017 m. - Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“.[9][10]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Leidiniai Archyvuota kopija 2021-10-01 iš Wayback Machine projekto., AUGO LIEPELĖ
- ↑ Leidiniai Archyvuota kopija 2021-10-01 iš Wayback Machine projekto., DAINUOK, SESELE
- ↑ Leidiniai, TU BERŽELI, ŽALIASAI
- ↑ Leidiniai, GIEDU DAINELĘ
- ↑ Lietuvos muzikų rėmimo fondas, plokštelės
- ↑ Vilniaus universiteto laikraštis. Archyvinė medžiaga, Aukso medalis 1959 m. VII Pasauliniame jaunimo ir studentų festivalyje
- ↑ Lietuvos nacionalinis kultūros centras, „Aukso paukštė“ apdovanojimas
- ↑ DEKRETAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS IR UŽSIENIO VALSTYBIŲ PILIEČIŲ APDOVANOJIMO LIETUVOS VALSTYBĖS ORDINAIS IR MEDALIAIS VASARIO 16-OSIOS – LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO DIENOS – PROGA Archyvuota kopija 2019-05-10 iš Wayback Machine projekto., „Už nuopelnus Lietuvai“
- ↑ Vilniaus miesto savivaldybės oficialus puslapis Archyvuota kopija 2021-05-08 iš Wayback Machine projekto., Kultūros ministerijos garbės ženklas įteiktas pedagogei Daivai Kubiliūtei-Čičinskienei
- ↑ https://alkas.lt/2017/05/24/daiva-kubiliute-cicinskiene-apdovanota-nesk-savo-sviesa-ir-tikek-garbes-zenklu/