Dinaminė atmintis
Dinaminė atmintis arba DRAM (angl. Dynamic Random Access Memory) – neišliekamoji atmintis, kuri dažnai naudojama kaip pagrindinė atmintis arba kaip atmintis vaizdo plokštėse.
Kai kalbama apie fizinį dinaminės atminties įrenginį vartojama sąvoka dinaminė laikmena.[1] Kiekvienas dinaminės laikmenos atminties elementas (kuris saugo bitą) sudarytas iš kondensatoriaus ir tranzistoriaus. Dvejetainis 1 saugomas įkraunant kondensatorių, o 0 - jį iškraunant. Kadangi kondensatoriai laikui bėgant išsikrauna, jų krūvį reikia periodiškai atkurti.[1] Įkrovimą ir iškrovimą valdo tranzistorius.[2]
Egzistuoja keli dinaminės atminties įgyvendinimo būdai, geriausiai žinomi: sinchroninė dinaminė atmintis (SDRAM) ir dvigubosios duomenų perdavimo spartos dinaminė atmintis (DDR SDRAM).[3]
Pirmoji dinaminė laikmena pagrįsta DRAM principu sukurta 1966 m. IBM.
Palyginimas su SRAM
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Statinė atmintis (SRAM) saugo duomenis tol, kol naudojama galia arba energija. Jos atnaujinti nereikia. SRAM dažnai greitesnė nei DRAM, bet brangesnė. Be to, lyginant su DRAM, SRAM sunaudoja daugiau elektros energijos ir įkaista daug greičiau. Abu DRAM ir SRAM praranda duomenis, kai nutrūksta elektros tiekimas.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 dinaminė laikmena. V. Dagienė, G. Grigas, T. Jevsikova. Enciklopedinis kompiuterijos žodynas. 4-as leidimas. Vilnius: VU MII, 2014 // EKŽ, 2021, nuolat atnaujinamas. ISBN 978-9986-680-52-9.
- ↑ atmintis(parengė Algis Daktariūnas). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-09-03).
- ↑ Bartnykas, Kęstutis (2020). Kompiuterių sandara. Procesoriaus ir atminties įrenginių veikimo pagrindai (2 leid.). Vilnius: Technika. p. 121. ISBN 978-609-476-227-7.