DNR superspiralizacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

DNR superspiralizacija – dvigubos DNR spiralės apsisukimas aplink save pačią tam, kad ji pakeistų savo topologiją.[1] Superspiralizacija yra svarbi DNR suspaudimui.

Kaip taisyklė – daugumos organizmų DNR yra neigiamai superspiralizuota.[2] Tačiau yra ir organizmų, kurie turi negiamai superspiralizuotas DNR, pvz., kai kurie termofilai, mikroorganizmai, kurie gyvena ekstremaliomis sąlygomis – aukštose temperatūrose.[3]

Matematinis aprašymas[taisyti | redaguoti kodą]

DNR superspiralizaciją galima aprašyti naudojant tris dydžius:

  • sankibos laipsnį Lk
  • sūkių skaičių Tw
  • superspirališkumo laipsnį Wr

Jų sąryšis yra toks:

Lk=Tw+Wr

Lk nusako, kiek kartų DNR grandinės apsisuka viena aplink kitą. Jeigu grandinės sukasi viena apie kitą į dešinę, tai Lk yra teigiamas (žymima „+“), jeigu sukasi į kairę – neigiamas (žymima „-“)

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Benjamin Lewin, Jocelyn E. Krebs, Stephen T. Kilpatrick, Elliott S. Goldstein. Lewin’s Genes X. Mass. : Jones and Bartlett, 2011, 8 p. ISBN 9780763766320
  2. Champoux J. „DNA topoisomerases: structure, function, and mechanism“. Annu Rev Biochem, 70, 369–413 (2001). DOI:10.1146/annurev.biochem.70.1.369. PMID 11395412. 
  3. James D. Watson. Molecular Biology of the Gene. Benjamin Cummings, 2013, 96 p. ISBN 978-0-321-76243-6