Džumongas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Karalius Dongmjongas

(kor. 동명왕 = Dongmyeong-wang)

Tomb of King Tongmyong, Pyongyang, North Korea.jpg
Karaliaus Dongmjongo statula prie karaliaus Dongmjongo kapo Pchenjane
Gimė 58 m. pr. m. e.
Mirė 19 m. pr. m. e.
Palaidotas (-a) Pchenjanas
Sutuoktinis (-ė) Dama Ye

Soseono

Vaikai Karalius Juri iš Kogurio
Valdė 37 m. pr. m. e.19 m. pr. m. e.
Vėlesnis Karalius Juri iš Kogurio

Karalius Dongmjongas (kor. 동명왕 = Dongmyeong-wang) (58 m. pr. m. e. – 19 m. pr. m. e.), dar kitaip žinomas kaip Džumongas (kor. 주몽 = Jumong) arba Šventasis karalius Dongmjongas (kor. 동명성왕 = Dongmyeong-seongwang) buvo Kogurio valstybės įkūrėjas ir pirmasis karalius, valdęs nuo 37 m. pr. m. e. iki 19 m. pr. m. e.

Mitologinių įrašų apie Džumongą galima rasti įvairiuose tekstuose. Kim Pusiko surinkta Trijų Karalysčių kronika yra vienas pagrindinių informacijos šaltinių apie Trijų Karalysčių laikotarpį, kurio metu ir susiformavo daugiausiai legendinių istorijų. „Samguk Jusa“ (kor. 삼국유사 = Samguk Yusa) yra kita istorijų, legendų ir pasakų kolekcija, kurią surinko vienuolis Irjonas (kor. 일연 = Il-yeon). Pastarasis yra garsesnis tuo, kad jame daugiau folkloro ir mitologijos elementų, tarp jų ir mitai apie Danguną, Džumongą ir kitus sudievintus karalysčių valdovus.

Gimimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaip pasakoja šie metraščiai, Bujo (kor. 부여 = Buyeo) karalystės įkūrėjas ir dangaus dievo sūnus Hemosu (kor. 해모수 = Haemosu) buvo Džumongo tėvas. Jis nusileido iš dangaus traukiamas penkių drakonų karietos ir čia sutiko Džumongo motiną Juhvą (kor. 유화 = Yuhwa). Ji tuo metu su savo seserimis maudėsi prie upės, o Hemosu, apžavėtas jų grožio, nusprendė pasiimti sau. Tačiau dvi seserys pabėgo, palikdamos Juhvą vieną su karaliumi.

Sužinojęs apie tai, ką padarė Hemosu, merginos tėvas ir upių dievas Habekas (kor. 하백 = Habaek) labai supyko. Tačiau Hemosu, nuvykęs į Habeko kraštą, įrodinėjo esantis atsiųstas iš dangaus ir todėl privalo vesti Juhvą. Tėvas nusprendė išbandyti Hemosu per nedideles varžybas. Kai karalius laimėjo, Habekas galiausiai sutiko ištekinti savo dukterį. Tačiau vis dar nepasitikėdamas juo per vestuves nugirdė ir tada įsodino jį ir savo dukterį į odinį palankiną ir nusiuntė į žemę. Išniręs iš vandens Hemosu išsiblaivė ir išsilaisvindamas iš palankino, pakilo į dangų, palikdamas Juhvą vieną. Kaip bausmę užsitraukus gėdą, Habekas savo dukterį ištrėmė toli nuo namų.

Rytų Bujo karalius Gumva (kor. 금와 = Geumwa), keliaudamas prie upės sutinka Juhvą ir suintriguotas jos pasakojimo parsiveža į savo rūmus. Vieną dieną tamsiame merginos kambaryje staiga prasiveržia saulės spindulys, paliečia merginą ir užpildo ją savo švelnumu ir šiluma. Po kelių dienų ji padeda kiaušinį. Pasibaisėjęs įvykiu karalius Gumva išmeta kiaušinį į mišką, tikėdamasis, kad laukiniai gyvūnai suvalgys. Tačiau įvyksta priešingai, gyvūnai apsaugo kiaušinį. Vėliau išbando kitus būdus, bet nusivylęs, supranta, kad niekaip nepavyks jo sunaikinti, grąžina jį motinai.

Po kurio laiko iš kiaušinio išsirita berniukas, kuris yra ne kas kitas, kaip Džumongas. Berniukas labai gražus ir tvirtas. Jo šaudymo lanku įgūdžiai pranoksta visus, todėl įgauna Džiumongo vardą, kuris senąja Bujo kalba reiškė „įgudęs lankininkas“. Greitai Džumongas tampa karaliaus numylėtiniu taip užsitraukdamas tikrųjų karaliaus sūnų nemalonę. Bijodami, kad šis gali kelti grėsmę jų pozicijai rūmuose, nusprendžia nužudyti Džumongą.

Jausdama grėsmę Juhva įspėja savo sūnų ir paragina kuo greičiau išvykti iš Bujo. Vejamas kareivių jis pabėga, bet jo kelią staiga pakerta upė. Tada jis sušunka: „Aš, dangaus dievo ir Habeko vaikaitis, atsiradau čia bėgdamas nuo Bujo kareivių. Dangaus ir žemės dievai, pasigailėkite manęs ir pastatykite man tiltą!“. Taip tarus, iš vandens pakyla vėžliai ir kitos būtybės ir suformuoja tiltą. Džumongas jį pereina ir toliau keliauja į pietus.

Po Godžiosono žlugimo, teritorija buvo pilna mažų atskirų klanų. Savo išskirtiniais sugebėjimais jis suvienija klanus ir taip įkuria Kogurio karalysę. Pasak „Samguk Sagi“ jis mirė būdamas 40-ies metų, sostą atiduodamas savo sūnui Juri (kor. 유리 = Yuri). Dinastijos įkūrėjas Džumongas buvo garbinamas kaip dievas. Jo mitologinės sąsajos su saule ir dangumi padarė jį garsų šamanizmo tikėjime, ir kaip didis protėvis yra garbinamas iki šiol.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]