Dėstymas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Dėstymas – vienas populiariausių mokymo modelių. Tikslai - perteikti žinias, siekti, kad jos būtų įsisavinimos ir išlaikomos. Mokyklos mokymo programos yra sudarytos remiantis gamtos mokslų, matematikos, anglų kalbos, socialinių mokslų žiniomis. Mokymo programos vadovai, vadovėliai bei testai, remiasi atitinkamų sričių didaktika (metodika). Dėstymas mokyklose yra laikomas veiksmingu būdu įgyti daug ir įvairių visuomenei svarbių žinių. Dėstyti ir aiškinti išmokti nėra sudėtinga. Nors vieši pasisakymai ir dėstymas auditorijai, to tikslai skiriasi, tačiau informacijos perteikimo įgūdžiai yra tie patys.

Dėstymo modelis ir jo pedagogika remiasi žinių sandaros samprata, prasmingo verbalinio mokymosi psichologija ir kognityvine psichologija (suvokiant, kaip žinios įgyjamos ir atvaizduojamos).

Žinių struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žinios apie pasaulį skirstomos pagal įvairias dalykų sritis, vadinamąsias disciplinas. 1960 m. Jerome Bruner („Ugdymo procesas“) teigė, kad kiekviena disciplina turi struktūra, kurią sudaro tą discipliną apibrėžiančios pagrindinės sąvokos. Egzistuojančios struktūros padeda kaupti informaciją apie įvairius dalykus, skirstyti informaciją į įvairias kategorijas ir parodyti santykius tarp įvairių informacijos kategorijų. Struktūruojant žinias, svarbu mokyti kiekvienos struktūros (pagrindinių) idėjų, o ne daugybės visiškai skirtingų arba pavienių faktų. Pasak Bruner (1962), norint žinoti apie namą nereiškia žinoti apie vinis, skiedras, sienas ir langus. Visybiška namo sąvoka – štai kas svarbu ir reikšminga.