Clara Schumann

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Klara Šuman
Clara Schumann 1853.jpg
Klara Šuman 1853 metais
Gimė: 1819 m. rugsėjo 13 d.
Leipcigas
Mirė: 1896 m. gegužės 20 d. (76 metai)
Frankfurtas prie Maino
Palaidotas: Bona, Senosios kapinės
Tautybė: vokietė
Veikla: Pianistė, kompozitorė
Commons-logo.svg Vikiteka: Clara SchumannVikiteka

Klara Šuman, merg. Klara Vyk (vok. Clara Schumann, vok. Clara Josephine Wieck; 1819 m. rugsėjo 13 d. − 1896 m. gegužės 20 d.) – XIX a. Vokietijos pianistė, kompozitorė, R. Šumano žmona.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klara Žozefin Vyk gimė 1819 m. rugsėjo 13 d. Leipcige Frydricho ir Marianos Vykų šeimoje. Jos vardas Klara reiškia „šviesi“, „šviečianti“. Tėvas Frydrichas užsiėmė muzikos mokymu, turėjo pianinų ir partitūrų prekybos bei nuomos įmonę. Motina Mariana buvo talentinga dainininkė, pianistė. Kai Klarai buvo 5 metai tėvai išsiskyrė. Klaros ir keturių jos brolių priežiūrą perėmė tėvas. Motina Mariana vėliau ištekėjo, persikėlė į Berlyną ir su dukterimi palaikė retus ryšius laiškais ir retais susitikimais. Klara Vyk iš mažumės parodė talentą muzikai. Tėvas siekė ją išlavinti muzikante, pats apmokė pianino ir išsiuntė dukterį mokytis smuiko, muzikos teorijos, kompozicijos pas geriausius mokytojus Leipcige, Dresdene ir Berlyne.

1828 m., kai jai buvo 9 metai, Klara pirmą kartą atliko kūrinį viešai. Kai jai buvo 11 metų įvyko oficialus muzikantės debiutas. Iki jai sukankant 19 metų tėvas valdė jos muzikinę karjerą lydėdamas į keliones po Vokietiją, Austriją ir į Prancūziją. Klara perrašinėdavo tėvo laiškus į savo dienoraštį, taip išmoko to laikmečio muzikos verslo subtilybių. Klara gavo gilų muzikinį išsilavinimą, tačiau buvo menko bendrojo išsilavinimo. Jos tėvas buvo despotiškas, tačiau Klara prisiminė jį su dėkingumu 1894 m. laiške teigdama, kad tai padėjo tapti geresne muzikante ir apsaugojo nuo arogancijos, kai ją pripažino pasaulis. Klara buvo viena iš labai nedaugelio to meto pianisčių-moterų, kurios koncertavo viešai, taip pat viena iš labai nedaugelio muzikantų, kuri atlikdavo kūrinius iš atminties. Robertas Šumanas dėl sužeistos rankos negalėjo groti ir Klara pirmą kartą atliko jo kūrinį 1831 m., kai jai buvo 12 metų. Robertą Šumaną grojimo pianinu mokė jos tėvas ir Klara su Robertu buvo pažįstama nuo vaikystės.

Apie 1836 m. Klaros ir Roberto romantiški santykiai tapo akivaizdūs. Tėvas Frydrichas tam nepritarė. Klara jau tuomet buvo garsi pianistė, priimta į imperatoriškojo Vienos dvaro muzikantus, tapusi Vienos Muzikos draugų draugijos garbės nare, o Robertas Šumanas − menkai žinomu kompozitoriumi. Tėvas išsiuntė Klarą į Dresdeną ir nutraukė visus ryšius su R. Šumanu. Pora susirašinėjo slaptai. Tėvas atsisakė duoti leidimą Klarai ištekėti už R. Šumano. Kompozitorius padavė į teismus tėvą Frydrichą. Pastarasis atsakė įvairiais kaltinimais R. Šumanui, nuo finansinio neatsakingumo iki alkoholizmo. Po beveik 1 metų bylinėjimosi teismas leido įvykti vestuvėms. Klara ir Robertas susituoke 1840 m. rugsėjo 12 d. ir apsigyveno Leipcige. 1844 m. dėl R. Šumano sveikatos pora persikėlė į Dresdeną, 1850 m. − į Diuseldorfą.

Klara Šuman susilaukė 8 vaikų: Marijos, Elizos, Džulijos, Emilio, Liudvigo, Ferdinando, Eugenijaus ir Felikso. Ji nenutraukė muzikinės veiklos: atliko kūrinius, kūrė muziką, mokė pianino. R. Šumanas rėmė žmoną, rūpinosi, kad jos kūriniai būtų publikuoti, bet davė suprasti, kad jo kūriniai yra svarbesni šeimai. Klara populiarino vyro kūrinius savo atlikimu, o R. Šumanas įtraukdavo jos kompozicijų fragmentų į savuosius. 1854 m. dėl psichologinio ir asmenybės palūžimo R. Šumanas bandė nusižudyti. Jis buvo perkeltas į sanatoriją prie Bonos. Gydytojai jį laikė pavojingu ir uždraudė Klarai matytis su juo 2 su puse metų. Klarą rėmė jos pažįstami muzikantai. Su J. Bramsu Klara tapo artimais draugais. Ji pamatė vyrą tik kelios dienos prieš jo mirtį 1856 m. liepą.

Klaros Šuman atvaizdas ant 100 Vokietijos markių banknoto

37 metų Klara Šuman tapo našle. 1857−1863 m. gyveno Berlyne, po to − Baden Badene. Ji toliau koncertuodavo, bet nutraukė savo nuosavų kūrinių kūrybą. 1878 m. ji tapo pianino dėstytoja Hocho konservatorijoje Frankfurte prie Maino. Paskutinį kartą koncertavo viešai 1891 metais. Klara Šuman mirė 1896 m. gegužės 20 d. Frankfurte prie Maino. Palaidota Bonos senosiose kapinėse prie vyro. Gyvenimo metu Klara Šuman buvo viena garsiausių Europos pianisčių. Jos autoriniai kūriniai, daugiausiai skirti pianinui, buvo menkai žinomi. Susidomėjimas kompozitorės kūryba padidėjo XX a. antroje pusėje.

Klaros Šuman kūrybinį palikimą, visą datuota 1853 m. arba anksčiau, sudaro 29 dainos, 3 balsų dainos, 4 kūriniai pianinui ir orkestrui, 20 kūrinių pianinui ir kadencos 3 Betchoveno ir Mocarto koncertams pianinui. Klaros Šuman kūriniai sujungti į 23 numeruotus opusus, 17 nenumeruotų opusų.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Nancy B. Reich. Oxford Music Online
  • Susanna Reich. Clara Schumann: Piano Virtuoso. Houghton Mifflin Harcourt, 1999, 118 p.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka