Ciklotolas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Ciklotolas (angl. Cyclotol) – sprogstamoji medžiaga, liejamas heksogeno ir trinitrotolueno mišinys. Ciklotolas, turintis 65-80 % heksogeno, artimas labiau paplitusiam B mišiniui, kuris turi apie 60 % heksogeno ir 40 % TNT.[1]

Dažniausiai naudojamas ciklotolas turi 70 % heksogeno, o karinis ciklotolas, naudojamas šaudmenų kovinėse dalyse, turi 77 % heksogeno.

Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ciklotolas nėra dažna sprogstamoji medžiaga, bet buvo pranešimų, kad ciklotolas buvo pagrindinė sprogstamoji medžiaga kai kuriuose JAV branduoliniuose užtaisuose. K. Sublette mini, kad ciklotolas naudotas JAV B28 branduolinėje bomboje ir galbūt kituose susijusiuose ginkluose, kuriuose naudojo tą patį inicijuojantį užtaisą – atomines bombas W34, W28, W40 ir W49.

Ciklotolą naudojo ir B53 branduolinėje bomboje bei susijusioje W53 kovinėje dalyje.[2]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Cooper, Paul W.. Explosives Engineering. Wiley-VCH. ISBN 0-471-18636-8.
  2. Sublette, Carey 4.1.6.2.2.5 Explosives. In: Nuclear Weapons FAQ. Nuoroda tikrinta 2008-12-22