Chromatinė aberacija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Chromatinė aberacija yra lęšio ar objektyvo židinio ilgio priklausomybė nuo šviesos bangos ilgio.
Chromatinė aberacija atsiranda dėl to, kad stiklo lūžio rodiklis vis didėja trumpėjant spindulių bangos ilgiui. Dėl šios priežąsties violetinių spindulių židinys yra arčiau lęšio, negu raudonųjų spindulių. Visi refraktoriai turi vieną bendrą trūkumą: jie sukuria netikrom spalvom nuspalvintą vaizdą. Tai lemia šviesos prigimtis. Siekiant išvengti chromatinės aberacijos yra naudojami achromatiniai objektyvai. Veidrodinės optikos reflektoriniai veidrodžiai šių trūkumų neturi.
 |
Šis optikos straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
