Chorologija
Išvaizda
Chorologija (sen. gr. χῶρος 'erdvė' + sen. gr. λόγος 'mokslas') – botanikos mokslo šaka, tirianti augalų migraciją ir jų arealo kitimą.[1]
Lietuvos krašto induočių augalų rūšys yra suskirstytos pagal zoninę arealų padėtį į penkias chorologines grupes ir penkis chorologinius ratus.[2] Chorologinės grupės:
- Vienazonio tipo:
- Borealinė (b) – arealai plyti borealinėje zonoje arba yra nusitęsę į arktinę;
- Temperatinė (t) – arealai plyti temperatinėje zonoje.
- Dvizonio tipo:
- Boreotemperatinė (bt) – arealai nusitęsia per dvi zonas (temperatinę ir į šiaurę nuo jos esančią borealinę);
- Temperatinė – submeridianinė (tm) – arealai nusitęsia per temperatinę ir į pietus plytinčią submeridianinę zonas.
- Daugiazonio tipo:
- Pliurizoninė (p) – arealai nusitęsia ir į pietus, ir į šiaurę (ne mažiau kaip per tris zonas).
Chorologiniai ratai:
- Subkontinentinis (k1-k2, k2) – kontinentiniai arealai, nenusitęsiantys už subkontinentinio sektoriaus vakarinės ribos.
- Subokeaninis (o1-o2, o2) – okeaniniai arealai, nenusitęsiantys už subokeaninio sektoriaus rytinės ribos.
- Euriokeaninis (plačiai okeaninis) – okeaniniai arealai, įsiterpiantys į subkontinentinius.
- Eurikontinentinis (plačiai kontinentinis) – kontinentiniai arealai, įsiterpiantys į subokeaninį arealą.
- Indiferentinis (i) – arealai nusitęsia iš vakarų į rytus per okeaninius ir kontinentinius sektorius.
Lietuvoje išskiriami dvidešimt penki galimi arealų zoninių bei sektorinių ryšių deriniai. Lietuvoje temperatinių-submeridianinių rūšių floroje yra gausiausia – 33 proc. (dažnos rūšys sudaro tik 18 proc.). Mažiausiai yra boreotemperatinių rūšių – 22 proc. (dažnos rūšys sudaro 45 proc.).