Carlo Verdone

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Carlo Verdone
C. Verdone 2007 m.
Tikras vardas Carlo Gregorio Verdone
Gimė 1950 m. lapkričio 17 d. (73 metai)
Roma, Italija
Šalis Italija
Išsilavinimas La Sapienza, Eksperimentinis kinocentras
Sutuoktinis Gianna Scarpelli (1986–1996)
Vaikai 2
Aktyvumo metai 1975–
Užsiėmimas aktorius, scenaristas, kino režisierius
Apdovanojimai
8 David di Donatello

Karlas Verdonė (it. Carlo Verdone, 1950 m. lapkričio 17 d. Romoje) – italų aktorius, scenaristas ir kino režisierius. Jis žinomas komiškais vaidmenimis filmuose, kuriuos dažniausiai pats ir režisuoja.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karlas Verdonė gimė Romoje, įtakingo kino kritiko ir dėstytojo Mario Verdone šeimoje ir mokėsi klasikiniame licėjuje (it. Liceo classico), kur jo suolo draugas buvo Christian De Sica[1]. Vėliau jis studijavo moderniąją literatūrą La Sapienza universitete, kuriame dėstė ir jo tėvas, bei režisūrą Eksperimentinaime kinocentre. Praėjusio amžiaus 8 dešimtmetyje Verdonė pradėjo televizijos karjerą, išryškindamas savo komišką amplua TV šou „Carosello“ bei seriale „Non Stop“ (1978 m.).

Verdone kaip režisierius debiutavo 1980 m. filmu „Un sacco bello“, kuriame suvaidino tris skirtingus personažus. Tą pačią formulę jis panaudojo ir 1981 m., kai sukūrė komediją „Bianco, rosso e Verdone“ apie tris skirtingus vyrus rinkimų dieną Italijoje. Filmas, kurį prodiusavo jo mokytojas Sergio Leone, dėl puikios komiškos energijos ir keistų personažų susilaukė didelės sėkmės Italijoje, o garso takelį jam sukūrė Ennio Morricone[2].

Kitas Verdonės mokytojas buvo Alberto Sordi, ir, daugelio nuomone, Verdonė laikomas natūraliu jo įpėdiniu[3]. Sordi kartu su Verdone sukūrė du filmus: Sordi režisavo „In viaggio con papà“, kuriam Verdone parašė scenarijų ir „Troppo forte“, kurio scenarijų kūrė Verdonė, Sordi ir Sergio Leone.

Verdonė per ilgą režisieriaus karjerą[4][5] labai gerai ištobulino savo stilių, pasitelkdamas komedijai „commedia all'italiana“ būdingus standartus ir atkreipdamas dėmesį į socialines temas bei istorijų apmąstymus. Nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio komiškus savo kūrybos tonus jis papildė rašydamas ir režisuodamas istorijas, kuriose daugiau dėmesio skiriama modernybės, cinizmo ir visuomenės ekscesų problemoms.

1999 m. Verdonė parašė knygą „Fatti Coatti“[6]. 2005 m. jis vaidino romantinėje komedijoje „Manuale d'amore“ ir jos tęsiniuose „Manuale d'amore 2 – Capitoli successivi“ (2007) bei „Manuale d'amore 3“ (2011), kuriuos režisavo Giovanni Veronesi, o 2013 m. suvaidino Paolo Sorrentino filme „La grande bellezza“[7][8]. 2018 m. Verdonė režisavo filmą „Benedetta follia“, kurio scenarijų režisierius pirmą kartą parašė kartu su Nicola Guaglianone ir karikatūristu bei scenaristu Menotti[9].

1994 m. jis buvo Venecijos kino festivaliu žiuri nariu.

Asmeninis gyvenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Verdonė buvo vedęs Gianną Scarpelli, su kuria 1996 m. pasuko skirtingais keliais, tačiau oficialiai neišsiskyrė. Pora susilaukė dukters Giulios (g. 1986) ir sūnaus Paolo (g. 1988)

Jis turi brolį Luca (kino režisierius) ir seserį Silvia (kino prodiuserė, aktoriaus Christian De Sica žmona).

Verdonė palaiko futbolo komandą A.S. Roma.

Filmografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Režisūra, scenarijus ir vaidmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Un sacco bello (1980)
  • Bianco, rosso e Verdone (1981)
  • Borotalco (1982)
  • Acqua e sapone (1983)
  • I due carabinieri (1984)
  • Troppo forte (1986)
  • Aš ir mano sesuo (1987)
  • Klasiokai (1988)
  • Il bambino e il poliziotto (1989)
  • Šį vakarą pas Alisą (1990)
  • Maledetto il giorno che t'ho incontrato (1992)
  • Al lupo al lupo (1992)
  • Perdiamoci di vista (1994)
  • Viaggi di nozze (1995)
  • Sono pazzo di Iris Blond (1996)
  • Gallo cedrone (1998)
  • C'era un cinese in coma (2000)
  • Ma che colpa abbiamo noi (2003)
  • L'amore è eterno finché dura (2004)
  • Mano geriausias priešas (2006)
  • Grande, grosso e... Verdone (2008)
  • Io, loro e Lara (2010)
  • Posti in piedi in paradiso (2012)
  • Sotto una buona stella (2014)
  • L'abbiamo fatta grossa (2016)
  • Benedetta follia (2018)
  • Si vive una volta sola (2021)

Tik vaidmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 24 ore... non un minuto di più(1974, nepažymėtas titruose)
  • Quel movimento che mi piace tanto (1976, nepažymėtas titruose)
  • Una settimana come un'altra (1978)
  • Mėnulis (1979)
  • Grand Hotel Excelsior (1982)
  • 7 chili in 7 giorni (1986)
  • Zora la vampira (2000)
  • Manuale d'amore (2005)
  • Manuale d'amore 2 - Capitoli successivi (2007)
  • Italai (2009)
  • Questione di cuore (2009)
  • Manuale d'amore 3 (2011)
  • La grande bellezza (2013)

Scenarijus ir vaidmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prodiusavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Zora la vampira (2000)

Režisieriaus asistentas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Alla scoperta di Francesco (1971, rež. Luca Verdone, trumpo metražo)
  • 24 ore... non un minuto di più (1973, rež. Franco Bottari)
  • Quel movimento che mi piace tanto (1976, rež. Franco Rossetti)

Pagrindiniai apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • David di Donatello – geriausias debiutas (1980), geriausias aktorius (1982, 1992), geriausias scenarijus (1988, 1992), geriausias režisierius (1994), geriausias antrojo plano aktorius (2005, 2014)
  • David di Donatello (nominacija) – geriausias aktorius (1981, 1988, 1989, 1997, 2000, 2004, 2006), geriausias scenarijus (1982, 1989, 1994, 2003, 2006), geriausias režisierius (1982, 1992, 2006)
  • Nastro d'argento – geriausias aktorius (1980), geriausias scenarijus (1993, 2010), geriausias antrojo plano aktorius (2006, 2013), specialus apdovanojimas (2003)
  • Nastro d'argento (nominacija) – geriausias aktorius (1986, 1988, 1993, 2000, 2005, 2007), geriausias scenarijus (1988, 2003, 2012), geriausias režisierius (1988)
  • Globo d'oro – geriausias aktorius (1992, 2004), geriausia komedija (2010)
  • Globo d'oro (nominacija) – geriausias scenarijus (1992), geriausias filmas (1992), geriausia komedija (2018)
  • Kineo apdovanojimas – geriausias režisierius (2006)
  • Ciak d'oro – geriausias aktorius (2005), geriausias antrojo plano aktorius (2014)
  • Ciak d'oro (nominacija) – geriausias scenarijus (1989, 1992, 2010, 2012, 2018), geriausias filmas (2021)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Quell'amico che ti segue tutta la vita. Un anno senza il compagno di banco“ [The friend who follow you for all the life. A year without the deskmate]. Il Corriere della Sera (italų). August 29, 2020. Suarchyvuota iš originalo 30 August 2020. Nuoroda tikrinta 2020-09-11.
  2. „Ennio Morricone composed soundtracks for Carlo Verdone“. Discogs. Nuoroda tikrinta 2018-04-03.
  3. „Carlo Verdone on VOGUE Italy“. Suarchyvuotas originalas 4 April 2018. Nuoroda tikrinta 2018-04-03.
  4. „Rome Festival to Honor Italian Comic Actor Carlo Verdone“. The Hollywood Reporter. 13 September 2012. Nuoroda tikrinta 2018-04-03.
  5. „Carlo Verdone special guest of Italian Film Festival Berlin 2015“. Nuoroda tikrinta 2018-04-03.
  6. Verdone, Carlo; Giusti, Marco (1999). The book "Fatti Coatti" by Carlo Verdone. Mondadori. ISBN 9788804437994. Nuoroda tikrinta 2018-04-03.
  7. Dargis, Manohla (14 November 2013). „Carlo Verdone inside the cast of The Great Beauty“. The New York Times. Nuoroda tikrinta 2018-04-03.
  8. „The Great Beauty, review“. Nuoroda tikrinta 2018-04-03.
  9. „"Blessed Madness" the new comedy helmed by Carlo Verdone“. Suarchyvuotas originalas 2018-04-04. Nuoroda tikrinta 2018-04-03.