Bronius Bieliukas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Bronius Bieliukas (1908 m. balandžio 26 d. Dugnai, Vilkaviškio apskr. – 1992 m. kovo 10 d. Jonkersas, Niujorko valstija) – lietuvių teisininkas, visuomenės veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigė Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją. Baigė teisę Vytauto Didžiojo universitete.[1]

Studijuodamas ketverius metus dirbo sekretoriumi pas advokatą Mykolą Sleževičių. Baigęs mokslus vertėsi advokatūra, iki 1944 m. žemės ūkio banko Kaune juriskonsultas. Per nacių okupaciją išrinktas Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos generaliniu sekretoriumi, rūpinosi pogrindinio laikraščio „Nepriklausoma Lietuva“ organizavimu, leidimu ir platinimu. 1943 m. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmasis sekretorius ryšininkas. 1944 m. gestapo suimtas, kalėjo Bairoite (Vokietija); išlaisvintas JAV kariuomenės. Apsigyveno Niujorke. VLIK valdybos protokolo sekretorius, nuo 1964 m. Vykdomosios tarybos narys. Vienas Bendro Amerikos lietuvių šalpos fondo direktorių. 1950 m. vienas Lietuvių rezistencinės santarvės organizatorių ir veikėjų.[2]

Gyvendamas ir aktyviai dalyvaudamas lietuvių išeivijos visuomeniniame, politiniame darbe, nepriėmė JAV pilietybės.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Išeivijos institutas.
  2. Bronius Bieliukas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 173 psl.