Branduolinė fotoemulsija
Branduolinė fotoemulsija – speciali fotoplokštelė padengta gana storu fotoemulsijos sluoksniu, turinti maksimaliai vienododą grūdėtumą.
Naudojama fiksuojant ir tiriant greitas, įkrautas elementariasias daleles, tokias, kaip nukleonai ir mezonai.
Po eksperimento, išryškinus ir užfikfiksavus emulsiją, naudojant mikroskopą galima stebėti kiekvienos dalelės paliktus pėdsakus.
1937 m. Marietta Blau ir Hertha Wambacher atrado branduolinį skilimą branduolinėje fotoemulsijoje, kurį sukėlė kosminė spinduliuotė, 2 300 m virš jūros lygio.
1947 m. Sesilis Pauelas su kolegomis, aukštikalnėse naudodami emulsiją atrado pioną.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- J. Thewlis (ed.), Encyclopedic Dictionary of Physics, Pergamon Press, Oxford, 1962
- Robert Rosner, Brigitte Strohmaier (ed.): Marietta Blau, Stars of Disintegration. A biography of a pioneer of modern particle physics. Böhlau, Vienna 2003, ISBN 3205-77088-9
- Ishfaq Ahmad (ed.), Absorption of Fast π± Mesons in Nuclear Emulsion , University of Montreal, Canada, 1966.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Ilfordo branduolinės emulsijos Archyvuota kopija 2016-03-03 iš Wayback Machine projekto.