Boguslavas Ernestas Denhofas
| Boguslavas Ernestas Denhofas | |
|---|---|
.jpg)
| |
| Denhofai | |
| |
| Herbas „Vepris“ | |
| Mirė | 1734 m. |
| Tėvas | Gerardas Denhofas |
| Motina | Ana Beata fon Holštein |
| Sutuoktinis (-ė) | Marijana Bielinska |
Boguslavas Ernestas Denhofas (Bogusław Ernest Denhoff, ? – 1734) – ATR valstybinis ir karinis veikėjas, Karūnos gvardijos pėstininkų pulko vadas (1699–1706), Lietuvos didysis pakamaris (1702–1734), Karūnos armijos generolas-leitenantas (1705), Lietuvos artilerijos generolas (1710–1725), LDK pėstininkų ir dragūnų pulkų vadas (1711), Sokolnicko seniūnas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lenkijos magnatų Denhofų giminės atstovas, herbo „Vepr“ savininkas. Lietuvos didžiojo pastalininkio Gerardo Denhofo (apie 1632–1685) ir Anos Beatos fon Holštein sūnus.
1699 metais Boguslavas Ernestas Denhofas buvo paskirtas Karūnos gvardijos pėstininkų pulko vadu, 1702 metais gavo Lietuvos didžiojo pakamario pareigybę. 1705 metais Boguslavas Ernestas Denhofas buvo paskirtas Lenkijos armijos generolu-leitenantu. 1710–1725 metais vadovavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės artilerijos korpusui. 1711 metais vadovavo Lietuvos armijos pėstininkų ir dragunų pulkams.
Šeima
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1703 metais vedė Marijaną Bielinską (apie 1685–1730), Karūnos didžiojo maršalkos Kazimiero Liudviko Bielinskio (m. 1713) ir Liudvikos Marijos Morštyn (m. 1730) dukterį, nuo santuokos su kuria palikuonių neturėjo. Marijana Denhof buvo viena iš daugelio Lenkijos karaliaus ir Saksonijos kurfiursto Augusto Stipriojo meilužių. 1719 metais Marijana Denhof gavo iš Romos popiežiaus Klemento XI leidimą skirtis su vyru ir išvažiavo kartu su karaliumi Augustu į Dresdeną. Tais pačiais metais ji ištekėjo antrą kartą už Karūnos didžiojo vėliavininko, kunigaikščio Jurgio Ignoto Liubomirskio (1687–1753).
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- В. Пазднякоў. Дэнгафы // Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. Т.1: Абаленскі – Кадэнцыя / Рэдкал.: Г. П. Пашкоў (гал.рэд.) і інш.; Маст. З. Э. Герасімовіч. – Мн.: БелЭн, 2005. −688 с.: іл. С. 614. ISBN 985-11-0315-2 ISBN 985-11-0314-4 (т. 1)