Pereiti prie turinio

Betelgeizė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Betelgeizė
Epocha J2000
Spektrinė klasė M1-2 Ia-Iab
Rektascensija 5 h 55 m 10,29 s
Deklinacija +07° 24′ 25,3″
Atstumas 427 ± 92 šm
Regimasis ryškis (V) 0,3–0,6 (kintamoji)
Fizikinės charakteristikos
Masė 15 MS
Spindulys 650 RS
Spalva (B-V) 1,850
Spalva (U-B) 2,32
Absoliutinis ryškis (V) -5,3 -5,0
Šviesis (V) 10 000 LS
Paviršiaus temperatūra 3600 K

Betelgeizė (Alpha Orionis, α Ori) – 9-10 pagal ryškumą (kintamas ryškis) naktinio dangaus žvaigždė Oriono žvaigždyne. Raudonoji supermilžinė, viena didžiausių žinomų žvaigždžių. Lietuvoje matoma žiemą.

Nors ir būdama labai ryški Betelgeizė, nėra ryškiausia Oriono žvaigždyno žvaigždė, už ją ryškesnis Rigelis.

Kintamoji žvaigždė, pusiau taisyklinga. Didžiausias ryškis (amplitudė) svyruoja 0,3–0,6 ribose, minimalus ryškis apie 1,3. Osciliacijos periodas – nuo 2070 iki 2356 parų.

Betelgeizės nuotrauka

Pavadinimas yad al-jawzā arabiškai reiškia „Viduriniojo ranka“ („hand of the central one“), dabartinis pavadinimas nusistovėjo Renesanso laikais. Kiti arabiški vardai: Al Dhira („ranka“), Al Mankib („petys“), Al Yad al Yamma („dešinė ranka“)

Koptai žvaigždę vadino Claria, hinduistai – Ardra, Mesopotamijoje ji buvo Gula.

Kituose kataloguose – HR 2061, HD 39801.

Kita informacija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai viena iš pirmųjų žvaigždžių, kurios skersmuo išmatuotas žvaigždiniu interferometru (290–480 mln. km).

Astronomai spėja, kad Betelgeizė ateityje gali sprogti kaip II tipo supernova.