Betamax

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Betamax videokasetė

Betamax (arba tiesiog Beta) – analoginio vaizdo videokasetės su magnetine juosta formatas, sukurtas įmonės „Sony“ ir Japonijoje išleistas 1975 m. gegužės 10 d.

Videokasetės fiziniai matmenys yra 156 × 96 × 25 mm. Joje talpinama 12,7 mm pločio videojuosta, kuri yra panaši į ankstesnį profesionalų 19 mm pločio juostos U-matic formatą. Betamax buvo vienas iš dviejų pagrindinių videokasečių formatų XX a. 9-ajame dešimtmetyje. Arši kova tarp leidėjų „Sony“ ir „JVC“ privedė prie to, jog įsiplieskė vadinamasis videokasečių formatų karas. Nors Betamax buvo techniškai pranašesnis už „JVC“ platintą VHS formatą, jis galop buvo nustelbtas pastarojo. Tam didelį vaidmenį turėjo „Sony“ nenoras sumažinti Betamax kasečių videoleistuvų kainų. Visgi formatas tebėra naudojamas po šiai dienai.

Techniniai duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Fiziniai matmenys: 156 × 96 × 25 mm
  • Videojuostos plotis: 12,7 mm
  • Nominalus kasetės greitis: 1,873 cm/s (PAL)
  • Įrašo trukmė: iki 215 min. Standartinė įrašo trukmė PAL regionui (L-750) – 195 min. (3 val. 15 min.)
  • Signalo pralaidumas: apytiksliai 3,2 MHz
  • Horizontali raiška: 250 TV linijų. SuperBeta Pro režimas (modelis Sony SL-HF950) gali pasiekti 280 TV linijų
  • Vertikali raiška: 525 (486 matomų) arba 625 (576 matomų) linijų

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]