Peržiūrėti šaltinį Berlynas

{{City/Vokietijos miestas
|pavadinimas = Berlynas
|origpavadin = Berlin
|paveikslėlis = Berlin_-_Aerial_view_-_2016.jpg
|paveikslėlio tekstas = Miesto panorama (2016 m.)
|herbas = DEU Berlin COA.svg
|vėliava = Flag of Berlin.svg
|PL=52|PM=30|PS=0|IL=13|IM=24|IS=0
|žemė = Berlynas
|regionas =
|rajonas =
|įkurtas = [[IX a.]]
|vadovotitulas = Meras |vadovas = Franziska Giffey ([[Vokietijos socialdemokratų partija|SPD]])
|gyventojumetai = 2020.12.31.| gyventoju = 3664088
|plotas = 891.12
|altitudė = 34-115
|pastokodas = 10001–14199
|tinklalapis = http://www.berlin.de/ www.berlin.de
|globėjas =
|kirč = Berlýnas
|vikiteka = Category:Berlin
}}

'''Berlynas''' ({{de|Berlin}}) – [[Vokietija|Vokietijos]] [[sostinė]] ir didžiausias šalies [[miestas]].<ref>{{VLE|III|95-97||Berlynas (Berlin)}}</ref> Berlynas taip pat yra viena iš 16 [[Vokietijos žemės|Vokietijos žemių]] (''Bundesland''). Berlynas yra didžiausias [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] miestas bei [[Sąrašas:Europos didžiausi miestai|penktas pagal dydį]] [[Europa|Europos]] žemyno miestas.

Miesto 891,12 km² plote, iš kurių 58,47 km² užima miesto vandens telkiniai, 2020 m. gruodžio 31 d. gyveno 3 664 088 žmonių<ref>statistik-berlin-brandenburg.de / [https://www.statistik-berlin-brandenburg.de/flaechennutzung Flächennutzung] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211111111844/https://www.statistik-berlin-brandenburg.de/flaechennutzung |date=2021-11-11 }}</ref>. Per miestą teka upės [[Šprė]] (''Spree'') ir [[Hafelis]] (''Havel''), yra daugybė ežerų, iš kurių didžiausias – Miugelio ežeras (''Müggelsee'').

Berlyno aglomeracijoje, kurios plotas 3,743 km², 2019 m. gruodžio 31 d. gyveno 4 666 100 žmonių – jų tankumas 1,237 žm/km².<ref>[https://www.statistik-berlin-brandenburg.de/bevoelkerung/demografie/bevoelkerungsstand Bevölkerungsstand] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220227222620/https://www.statistik-berlin-brandenburg.de/bevoelkerung/demografie/bevoelkerungsstand/ |date=2022-02-27 }}, Statistik Berlin-Brandenburg</ref>

Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1244 m. Berlynas buvo Brandenburgo, [[Prūsija|Prūsijos]], [[Vokietijos imperija|Vokietijos imperijos]], [[Trečiasis Reichas|Trečiojo Reicho]] sostinė. Po Antrojo pasaulinio karo Berlynas buvo padalintas – rytinė dalis tapo [[Vokietijos Demokratinė Respublika|Vokietijos Demokratinės Respublikos]] sostine, o [[Vakarų Berlynas]] buvo nuo 1961 m. siena apsuptas anklavas VDR teritorijoje. Po Vokietijos susivienijimo Berlynas tapo suvienytosios Vokietijos sostine.

Berlynas yra svarbus politikos, žiniasklaidos, kultūros ir mokslo centras ne tik [[Europa|Europoje]], bet ir pasaulyje.<ref>Revealed: ''[http://edition.cnn.com/2010/BUSINESS/04/10/cities.dominate.world/?hpt=C2 Cities that rule the world – and those on the rise]'' (englisch), CNN. Abgerufen am 14.&nbsp;April 2010.</ref><ref>[http://www.lboro.ac.uk/gawc/rb/rb146.html#t5 Leading cities in cultural globalisations/Media](Englisch), GaWC, Zugangsdatum 27.&nbsp;Juni 2007</ref> Miestas yra svarbus oro, kelių ir geležinkelių transporto mazgas ir vienas lankomiausių miestų [[Europa|Europoje]]. Įžymūs universitetai, teatrai, muziejai yra žinomi visame pasaulyje. Mieste gyvena ir dirba menininkai ir kultūros darbuotojai iš viso pasaulio.<ref>Berlin’s art scene, Los Angeles Times, Zugangsdatum 6.&nbsp;Juli 2007</ref>

== Pavadinimo kilmė ==
Tiksli šio miesto pavadinimo kilmė yra neaiški. Berlyno pavadinimas galėtų būti susijęs su lokiu ({{de|Bär}}), esančiu miesto herbe, arba su slavišku [[polabų kalba|polabišku]] skiemeniu ''berl'' 'pelkė'. Rytinės per miestą tekančių upių pakrantės istoriškai buvo apgyvendintos slavų genčių, tad keletas Berlyno rajonų turi išlaikę slaviškos kilmės pavadinimus.

== Istorija ==

=== Įkūrimas ir viduramžiai ===
Cölln miestas, dalis Šprė upės saloje įsikūrusio dvigubo miesto Berlin-Cölln, pirmą kartą buvo raštiškai paminėtas [[1237]] m.<ref>Heinrich Gottfried Gengler: ''Regesten und Urkunden zur Verfassungs- und Rechtsgeschichte der deutschen Städte im Mittelalter'', Erlangen 1863, [http://books.google.de/books?id=NdkcAAAAMAAJ&pg=PA181 S. 181–196]</ref> [[1244]] m. buvo pirmą kartą raštiškai paminėtas kaip miestas, kuris buvo šiauriniame [[Šprė]] upės krante. Abiem miestams [[1307]] m. buvo įkurta rotušė. Šiandieninės miestų dalys Spandau ir Köpenick buvo [[slavai|slavų]] gyvenvietės dar prieš įkuriant Brandenburgo provinciją, kurią [[1157]] m. įkurė Albrecht den Bären. [[1415]] m. Brandenburgo provincijos kurfiurstu tapo Frydrichas I ({{de|Friedrich I}}), kuriuo buvo iki [[1440]] m. [[Hohencolernai]] valdė iki [[1918]] m. kaip Brandenburgo kurfiurstai, [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karaliai]] ir kaip [[Vokietijos imperija|Vokietijos imperatoriai]].

=== Naujieji laikai ===
[[Vaizdas:Berlin Dusableau 1737.jpg|thumb|Berlyno planas 1737 m.]]
[[Trisdešimtmetis karas]] nuo [[1618]] iki [[1648]] m. nuniokojo miestą. Trečdalis namų buvo apgadinti, gyventojų skaičius sumažėjo dvigubai. [[Frydrichas Vilhelmas|Frydrichui Vilhelmui]] [[1640]] m. perėmus valdžią iš savo tėvo, jis pradėjo naują imigrantų ir religinės tolerancijos politiką. Potsdamo Ediktu ({{de|Edikt von Potsdam}}) kvietė prancūzų [[hugenotai|hugenotus]] atvykti į [[Brandenburgas|Brandenburgą]]. Apie [[1700]] m. 20 % Berlyno gyventojų buvo [[prancūzai]]. Jų kultūrinis įnašas buvo didelis. Daug imigrantų atvyko iš [[Bohemija|Bohemijos]], [[Lenkija|Lenkijos]] ir [[Zalcburgas (žemė)|Zalcburgo]].

=== Prūsija ir Vokietijos imperija ===
Susikūrus [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karalystei]], [[1701]] m., kurios karaliumi tapo [[Frydrichas I (Prūsija)|Frydrichas I]], Berlynas įgijo sostinės statusą. [[1866]] m., susibūrus [[Šiaurės Vokietijos sąjunga]]i, tapo jos sostine. Po [[Prancūzijos-Prūsijos karas|Prancūzijos-Prūsijos karo]], suvienijus didžiumą Europoje buvusių vokiškų žemių, [[1871]] m. susikūrė [[Vokietijos imperija|Vokietijos Imperija]] su sostine Berlynu. [[1884]] m. prasidėjo [[Reichstagas (pastatas)|Reichstago pastato]] statybos, kurios buvo baigtos [[1894]] m. gruodžio 5 d.

<gallery class="left" mode="nolines" widths="210">
Vaizdas:Berlin Nationaldenkmal Kaiser Wilhelm mit Schloss 1900.jpg|[[Berlyno karališkieji rūmai]]. Pagrindinė Vokietijos imperatoriaus rezidencija apie 1900 m.
Vaizdas:Berlin Unter den Linden Victoria Hotel um 1900.jpg|[[Unter den Linden gatvė]] tarp 1890 ir 1900 metų
Vaizdas:Berlin U Bahnhof Wittenbergplatz.jpg|Berlyno ''Wittenbergplatz'' stotis apie 1915 m.
</gallery>

[[Vaizdas:West and East Germans at the Brandenburg Gate in 1989.jpg|thumb|1989 m.]]

=== Vokietijos padalinimas ir suvienijimas ===
Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo Pasaulinio karo]] Berlynas, kaip ir [[Vokietija]], buvo [[Sąjungininkų okupuota Vokietija|padalintas į keturis sektorius]]. [[Vakarų Berlynas|Vakarų Berlyną]] sudarė [[JK]], [[JAV]], [[Prancūzija|Prancūzijos]] sektoriai, [[Rytų Berlynas|Rytų Berlyną]] – [[SSRS|Sovietų Sąjungos]] sektorius. Nuo [[1948]] m. [[birželio 24]] d. iki [[1949]] m. [[gegužės 12]] d. SSRS vykdė [[Berlyno blokada|Vakarų Berlyno blokadą]]. Vakarų valstybės, tuo tarpu, Vakarų Berlyną produktais aprūpino oro transportu. [[1961]] m. [[rugpjūčio 13]] d. buvo pastatyta [[Berlyno siena]]. [[Šaltasis karas|Šaltojo karo]] metu Berlynas buvo padalintas į Vakarų ir Rytų Berlyną. Perėjimas iš vienos miesto dalies į kitą buvo griežtai ribojamas.

Siena buvo nugriauta [[1989]] m. [[lapkričio 9]] d. [[1990]] m., susivienijus Vokietijoms, Berlynas taip pat buvo suvienytas. [[1999]] m. Vokietijos vyriausybė ir parlamentas persikėlė iš [[Bona|Bonos]] į Berlyną.


== Geografija ==
[[Vaizdas:Klimadiagramm-metrisch-deutsch-BerlinAlexanderplatz-Deutschland-1961-1990.png|thumb|right|Berlyno klimato diagrama 1961–1990 m.]]

Berlyno žemė yra Vokietijos rytuose, apie 90 km į vakarus nuo [[Lenkija|Lenkijos]] sienos, iš visų pusių apsupta [[Brandenburgas|Brandenburgo]] žemės. Berlynas išsidėstęs prie [[Šprė]] ({{De|Spree}}) ir [[Hafelis|Hafelio]] ({{De|Havel}}) upių bei jų intakų. Špandau rajone Šprė įteka į Hafelį, kuris yra dešinysis [[Elbė]]s intakas.

Berlyno rotušės geografinės koordinatės yra 52° 31′ 6" šiaurės platumos ir 13° 24′ 30" rytų ilgumos. Miestas yra išsiplėtęs iš rytų į vakarus apie 45 km, iš šiaurės į pietus apie 38 km. Miesto plotas yra apie 892 km². Aukščiausias taškas yra 115,4 m virš jūros lygio, o didžioji miesto dalis yra maždaug 34 m virš jūros lygio aukštyje. 18 % miesto ploto užima miškai, tai didžiausią miško plotą turintis miestas Vokietijoje. Berlyno kraštovaizdį sukūrė besitraukiantys ledynai. Maždaug dar prieš 20 000 metų dabartinė miesto teritorija buvo padengta ledu. Prieš maždaug 18 000 metų ledynai atsitraukė taip susiformavo Berlyno reljefas.

=== Klimatas ===
Miestas yra iš jūrinio pereinančio į žemyninį [[Vidutinių platumų klimatas|vidutinio klimato]] juostoje. Vidutinė metinė temperatūra yra 9,1°[[Celsijus|C]]. Vidutiniškai per metus iškrenta 581 mm kritulių. Šilčiausias mėnuo yra liepa, kurios vidutinė temperatūra yra 18,5°[[Celsijus|C]], šalčiausias mėnuo yra sausis, kurio vidutinė temperatūra yra −0,6°[[Celsijus|C]]. Daugiausia kritulių iškrenta liepą, per kurią iškrenta vidutiniškai 70 mm kritulių, o mažiausiai kritulių iškrenta kovą – vidutiniškai 31 mm.

{{Panorama|PanoBerlin2021.jpg|1000px|Berlyno panorama (2021 m.)}}

== Politinė sistema ==
[[Vaizdas:Rotes Rathaus.jpg|thumb|right|''Raudonasis namas'' – Berlyno rotušė]]
Pirmasis [[Bundestagas|Vokietijos Bundestagas]] po susijungimo [[1991]] m. vadinamuoju „Sostinės sprendimu“ nutarė, kad Berlynas turi būti Vokietijos sostinė ir Bundestago bei vyriausybės buvimo vieta. Nuo [[1994]] m. Vokietijos prezidento būstinė tapo Berlynas. [[1999]] m. didelė dalis Vokietijos vyriausybės persikėlė iš [[Bona|Bonos]] į Berlyną. Berlynas nėra centrinė šalies sostinė, nes dalis ministerijų ir kitų institucijų, tebėra įsikūrusios buvusioje sostinėje Bonoje arba kituose miestuose.

Berlynas nuo Vokietijos suvienijimo [[1990]] m. [[spalio 3]] d. taip pat yra viena iš [[Vokietijos žemės|Vokietijos žemių]], „miestas-žemė“.

=== Miestų partnerystė ===
Miestai, su kuriais Berlynas yra pradėjęs [[Miestų partnerystė|partnerystės]] ryšius (skliausteliuose nurodyti metai):
{|
|valign=top|
* {{flagicon|USA}} [[Los Andželas]], [[JAV]] (1967)
* {{flagicon|France}} [[Paryžius]], [[Prancūzija]] (1987)
* {{flagicon|Spain}} [[Madridas]], [[Ispanija]] (1988)
* {{flagicon|Turkey}} [[Stambulas]], [[Turkija]] (1988)
* {{flagicon|Russia}} [[Maskva]], [[Rusija]] (1990)
* {{flagicon|Poland}} [[Varšuva]], [[Lenkija]] (1991)
|valign=top|
* {{flagicon|Hungary}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] (1991)
* {{flagicon|Belgium}} [[Briuselis]], [[Belgija]] (1992)
* {{flagicon|Indonesia}} [[Džakarta]], [[Indonezija]] (1993)
* {{flagicon|Uzbekistan}} [[Taškentas]], [[Uzbekistanas]] (1993)
* {{flagicon|Mexico}} [[Meksikas]], [[Meksika]] (1993)
* {{flagicon|China}} [[Pekinas]], [[Kinija]] (1994)
|valign=top|
* {{flagicon|Japan}} [[Tokijas]], [[Japonija]] (1994)
* {{flagicon|Argentina}} [[Buenos Airės]], [[Argentina]] (1994)
* {{flagicon|Čekija}} [[Praha]], [[Čekija]] (1995)
* {{flagicon|Namibia}} [[Vindhukas]], [[Namibija]] (2000)
* {{flagicon|United Kingdom}} [[Londonas]], [[JK]] (2000)
|}

=== Administracinis suskirstymas ===
Berlynas yra suskirstytas į 12 rajonų (''Bezirke'').), kurie visi dar suskirstyti į 96 smulkesnes dalis ''(Ortsteile)''. Kiekvieną rajoną valdo rajono taryba (''Bezirksamt''), sudaryta iš penkių tarybos narių (''Bezirksstadträte''), įskaitant rajono merą (''Bezirksbürgermeister''). Tarybą renka rajono susirinkimas (''Bezirksverordnetenversammlung''). Rajonų valdžios yra pavaldžios Berlyno senatui. Rajonų merai sudaro merų tarybą (''Rat der Bürgermeister''), kuriai vadovauja išrinktasis miesto meras, ir pataria senatui.

{| class="sortable wikitable" border="1" cellpadding="5" cellspacing="0" style="float:left;"
|+
|-
!Miesto dalis||Gyventojų skaičius <br /><small>2010 m. kovo 31d. apskaičiavimai</small>|| Plotas <br /><small>km²</small> |Plotas
<small>km²</small>
! style="border-bottom:1px solid gray; vertical-align: top; " class="„unsortable“" rowspan„13“ |Gyventojų tankumas <br /><small>žm./km²</small>
!Planas
|-
| align="left" |[[Charlottenburg-Wilmersdorf|Čarlotenburgas-Vilmersdorfas]]||<div style="float:right;">319 628</div>||<div style="float:right;">64,72</div>||<div style="float:right;">4 878</div>
| rowspan="12" |[[Vaizdas:Berlin_Subdivisions.svg|frameless|400x400px]]
|-
| align="left" |[[Friedrichshain-Kreuzberg|Fridrichshainas-Kroicbergas]]||<div style="float:right;">268 225</div>||<div style="float:right;">20,16</div>||<div style="float:right;">13 187</div>
|-
| align="left" |[[Lichtenberg|Lichtenbergas]]||<div style="float:right;">259 881</div>||<div style="float:right;">52,29</div>||<div style="float:right;">4 952</div>
|-
| align="left" |[[Marzahn-Hellersdorf|Marcanas-Helersdorfas]]||<div style="float:right;">248 264</div>||<div style="float:right;">61,74</div>||<div style="float:right;">4 046</div>
|-
| align="left" |[[Mitte|Mitė]]||<div style="float:right;">332 919</div>||<div style="float:right;">39,47</div>||<div style="float:right;">8 272</div>
|-
| align="left" |[[Neukölln|Noikiolnas]]||<div style="float:right;">310 283</div>||<div style="float:right;">44,93</div>||<div style="float:right;">6 804</div>
|-
| align="left" |[[Pankow|Pankovas]]||<div style="float:right;">366 441</div>||<div style="float:right;">103,01</div>||<div style="float:right;">3 476</div>
|-
| align="left" |[[Reinickendorf|Rainikendorfas]]||<div style="float:right;">240 454</div>||<div style="float:right;">89,46</div>||<div style="float:right;">2 712</div>
|-
| align="left" |[[Spandau|Špandau]]||<div style="float:right;">223 962</div>||<div style="float:right;">91,91</div>||<div style="float:right;">2 441</div>
|-
| align="left" |[[Steglitz-Zehlendorf|Štaiglicas-Cėlendorfas]]||<div style="float:right;">293 989</div>||<div style="float:right;">102,50</div>||<div style="float:right;">2 818</div>
|-
| align="left" |[[Tempelhof-Schöneberg|Tempelhof-Ščionebergas]]||<div style="float:right;">335 060</div>||<div style="float:right;">53,09</div>||<div style="float:right;">6 256</div>
|-
| align="left" |[[Treptow-Köpenick|Treptovas Kiopenikas]]||<div style="float:right;">241 335</div>||<div style="float:right;">168,42</div>||<div style="float:right;">1 406</div>
|-
! || ''3 450,889'' || ''891,82'' || ''3 869'' ||
|}
{{-}}

== Ekonomika ==
[[Vaizdas:Berlin Mitte by night.JPG|thumb||Berlynas naktį]]
2021 m. Berlynas įnešė į valstybės BVP 163 milijardų eurų. Ekonomika, palyginus su ankstesniais metais, paaugo 3,3 %, o Vokietijos ekonomikos augimas siekė 2,7 %. Regioninis BVP (pagal perkamosios galios paritetą) vienam gyventojui 2016 m. pasiekė, palyginti su ES vidurkiu (ES-27: 100), – 118 indeksą ([[Brandenburgas|Brandenburgo]] – 89, Vokietijos – 124).<ref>[https://ec.europa.eu/eurostat/documents/2995521/8700651/1-28022018-BP-EN/15f5fd90-ce8b-4927-9a3b-07dc255dc42a ''GDP per capita in 276 EU regions.''], Eurostat, Nuoroda tikrinta 19 gruodžio 2021.</ref>

Paslaugos ir patarnavimai yra vienas svarbiausių Berlyno ekonomikos sektorių. Jam priklauso daugiau nei 85 % Berlyno įmonių ir jame dirba apie 800 000, tai yra maždaug 45 % visų dirbančiųjų (2020 m.). Nedarbo lygis 2018 m. vasarį siekė 7,9 %.

=== Žiniasklaida ===

Berlyne įsikūrę daug televizijos kanalų: [[Comedy Central]], Welt, rbb ir kitų. Taip pat daug kitų televizijų turi mieste savo būstines. Mieste įsikūrę daug spaustuvių, kurios leidžia populiarius laikraščius Vokietijoje, tokius kaip „[[Der Spiegel]]“, „[[Die Zeit]]“.

{|
|width=15% valign="top"|
* Springer Nature
* Hansa Tonstudio
* Walter de Gruyter
* Rundfunk Berlin Brandenburg
|width=15% valign="top"|
* Axel Springer SE
* Suhrkamp Verlag
* Berliner Zeitung
* Berliner Morgenpost
|width=15% valign="top"|
* CCC Filmkunst
* Filmstudios Babelsberg
* BMG Rights Management
|}

=== Turizmas ===
[[Vaizdas:Hotel Adlon Kempinski - Lobby.jpg|miniatiūra|[[Viešbutis Adlon]]]]
Po [[Londonas|Londono]], [[Paryžius|Paryžiaus]] ir [[Roma|Romos]], Berlynas yra labiausiai turistų lankomas miestas [[Europa|Europoje]].<ref>[http://www.mopo.de/2009/20090723/hamburg/politik/die_ganze_welt_zu_gast_in_hamburg.html{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} Quelle: Statistische Landesämter für 2008 und Hamburger Morgenpost, Zugangsdatum 23.&nbsp;Juli 2009</ref> Daug miesto svečių atvyksta į Berlyną iš visos Vokietijos, taip pat ir iš užsienio. Apie 40 % miesto svečių sudaro užsieniečiai. Daugiausia užsienio turistų atvyksta iš [[JK|Jungtinės Karalystės]], [[JAV]], [[Nyderlandai|Nyderlandų]], [[Ispanija|Ispanijos]] ir [[Italija|Italijos]]. Svarbiausi traukos centrai yra architektūra, muziejai, festivaliai, apsipirkimo galimybės ir naktinis gyvenimas.

[[Viešbutis Adlon]] – garsus prabangus viešbutis miesto centre. Iškilęs istorinio Dorotejenštato rajono Unter den Linden gatvėje, netoli nuo istorinių Brandenburgo vartų. Dabartinis Kempinskio tinklui priklausantis pastatas eksploatuojamas nuo 1997 m., šiuolaikinis viešbutis tęsia buvusio „Hotel Adlon“, veikusio nuo 1907 m., tradicijas. 

=== Transportas ===
Berlynas – stambus Vokietijos transporto mazgas. Miesto transporto sistemą sudaro Brandenburgo oro uostas (''Flughafen Berlin – Brandenburg''), vandens transportas, magistraliniai automobilių keliai, geležinkeliai bei viešasis transportas ([[autobusas|autobusai]], [[tramvajus|tramvajai]], greitieji miesto traukiniai (''S – Bahn''), [[metro]] (''U – Bahn'')).

<gallery mode="packed">
Vaizdas:Berlin Brandenburg Airport Terminal 1 at night.jpg|[[Berlyno Brandenburgo tarptautinis oro uostas]]
Vaizdas:S-Bahnhof Bornholmer Straße S1.jpg|S-Bahn
Vaizdas:Ubahn oberbaum.gif|U-Bahn
Vaizdas:Berlin Hauptbahnhof0514.JPG|Berlyno geležinkelio stotis
</gallery>

=== Didžiausios įmonės ===
Berline įsikūrusios pagrindinės koncernų ''Deutsche Bahn'', ''HelloFresh'', ''Zalando'', ''[[Siemens]]'' būstinės. 

{|
|width=15% valign="top"|
* C. Bechstein
* Trade Republic
* August Storck
* BMW Werk Berlin
* Robert Lindner
* BSR
|width=15% valign="top"|

* Mercedes Benz Werk Berlin
* Charité
* Vivantes
* BVG
* DKB
* AVM
|width=15% valign="top"|

* Universal Music Nemecko
* Biotronik
* Bayer Pharma
* Berlin Chemie
* GetYourGuide
|}

== Gyventojai ==
{{Main|Sąrašas:Europos didžiausi miestai}}
[[Vaizdas:Erster Spreestrand.JPG|miniatiūra|Poilsiaujantys berlyniečiai]]
Berlynas yra didžiausias Vokietijos miestas, kuriame [[2020]] m. gyveno 3,6 mln. gyventojų. Miestas pagal gyventojų skaičių smarkiai lenkia antrą ir trečią pagal dydį [[Vokietija|Vokietijos]] miestus – [[Hamburgas|Hamburgą]] ir [[Miunchenas|Miuncheną]].

[[2020]] m. [[gruodžio 31]] d. Berlyne gyveno 778 420 ne vokiečių tautybės gyventojų iš 190 pasaulio šalių. [[Turkai|Turkų]] ir [[Kurdai|kurdų]] bendruomenės – apie 100 000 žmonių. Be to, Berlyne gyvena 55 000 [[lenkai|lenkų]]. Vidutinis Berlyno gyventojo amžius [[2019]] metais buvo 42,6 metų.

=== Berlyno gyventojų demografinė raida ===
[[Vaizdas:Berlin population.svg|thumb|Berlyno gyventojų kaita]]

1400 m. pateiktas Berlyno ir Kelno gyventojų bendras skaičius.{{neaišku}} 1709 m. Berlyno gyventojų skaičius išaugo apjungus keletą miestų (Fridrichsverderį, Dorotenštatą ir Fridrichštatą). 1920 m., kuomet prie Berlyno buvo prijungtos aplinkinės teritorijos, jo gyventojų skaičius beveik padvigubėjo. Didžiausias miesto gyventojų skaičius buvo 1938 m., kuomet gyveno 4 347 875 žmonės. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]] einant į pabaigą, 1945 m. vykstant Berlyno šturmui, miestas buvo visiškai suniokotas ir prarado daug gyventojų.

{{dem|kolon=10|till=4500000|inc=500000|incmin=100000|valst=de
|1709|55196
|1800|172132
|1871|826341
|1912|2095030
|1938|4347875
|1990|3433695
|2000|3382169
|2008|3426354}}

=== Žymūs žmonės ===
[[Vaizdas:AvHumboldt.jpg|miniatiūra|upright|[[Alexander von Humboldt]]]]

* [[Alexander von Humboldt]] (1769–1859)
* [[James Hobrecht]] (1825–1902), vienas iš žymiausių Berlyno architektų, urbanistų
* [[Max Liebermann]] (1847–1935)
* [[Leo Frobenius]] (1873–1938)
* [[Gustav Stresemann]] (1878–1929)
* [[Walter Gropius]] (1883–1969)
* [[Walter Benjamin]] (1892–1940)
* [[Herbert Marcuse]] (1898–1979)
* [[Marlene Dietrich]] (1901–1992)
* [[Max Delbrück]] (1906–1981)
* [[Konrad Zuse]] (1910–1995)
* [[Nina Hagen]] (1955)
* [[Jérôme Boateng]] (1988)

=== Kalbos ===
70 % gyventojų gimtoji kalba yra [[vokiečių kalba|vokiečių]]. Populiariausios imigrantų kalbos yra [[turkų kalba|turkų]], [[lenkų kalba|lenkų]] ir [[rusų kalba|rusų]]. Plačiausiai mokamos negimtosios kalbos yra [[anglų kalba|anglų]] ir [[prancūzų kalba|prancūzų]].

== Kultūra ==

=== Teatrai, orkestrai, chorai, muziejai ===
Berlynas yra laikomas vienu iš reikšmingiausių politinių ir kultūrinių centrų, kuris turi europietiško globalinio miesto reputaciją.<ref>[http://www.mori-m-foundation.or.jp/english/research/project/6/pdf/GPCI2009_English.pdf Global Power City Index], Institute for Urban Strategies, Tokio, 22. Oktober 2009</ref> Mieste gausu teatrų, orkestrų, chorų, muziejų ir kitų kultūros objektų. Iš jų žinomiausi: Berlyno ansamblis ({{vok|Berliner Ensemble}}), Vokietijos simfoninis orkestras ({{vok|Deutsches Symphonie-Orchester Berlin}}).
[[Vaizdas:Bodemuseum - Front.jpeg|thumb|[[Bodės muziejus]], Muziejų saloje]]

=== Muziejai ===
Berlyne yra įsikūrę daug muziejų. Jau [[1814]] m. dalis [[Šprė]] upės salos buvo paskirta menui ir archeologijai. Muziejų saloje įsikūrė daug muziejų tokių, kaip [[Senasis muziejus]] ({{de|Altes Museum}}), [[Naujasis muziejus]] ({{de|Neues Museum}}), Senoji nacionalinė galerija ({{de|Alte Nationalgalerie}}), [[Bodės muziejus]] ({{de|Bode-Museum}}) ir [[Pergamo muziejus]] ({{de|Pergamonmuseum}}). Šiuose muziejuose daugiausia eksponatų yra iš [[Antika|antikos]] laikų. [[1999]] m. [[Muziejų sala]] ({{de|Museumsinsel}}) buvo įtraukta į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo sąrašą]].<ref name="UNESCO">[http://whc.unesco.org/en/list/896 World Heritage Site Museumsinsel](Englisch), UNESCO, Zugangsdatum 15.&nbsp;Juni 2007</ref> Tarp kitų Berlyno muziejų: [[Berlyno paveikslų galerija]], Vokietijos istorijos muziejus, [[Žydų muziejus Berlyne|Žydų muziejus]], „Teroro topografija“.

=== Renginiai ===
Kasmet mieste vyksta įvairūs renginiai: Literatūros festivalis ({{de|Literaturfestival}}), Berlyno džiazo festivalis ({{de|Jazzfest}}), Teatro susitikimas ({{de|Theatertreffen}}). Mieste taip pat vyksta [[Tarptautinis Berlyno filmų festivalis]], taip pat vadinamas Berlinale, čia dalyvauja filmų kūrėjai iš viso pasaulio.
[[Vaizdas:TigerCubs.jpg|thumb|[[Berlyno zoologijos sodas]]]]

=== Statiniai ===
Geriausiai žinomi Berlyno statiniai: [[Berlyno modernistinių namų kompleksas]] ({{de|Siedlungen der Berliner Moderne}}), [[Brandenburgo vartai]] ({{de|Brandenburger Tor}}), [[Reichstagas (pastatas)|Reichstago pastatas]] ({{de|Reichstagsgebäude}}), Berlyno televizijos bokštas ({{de|Berliner Fernsehturm}}), [[Aleksandro aikštė]] ({{de|Alexanderplatz}}), Berlyno katedra ({{de|Berliner Dom}}), Senoji biblioteka ({{de|Alte Bibliothek}}), Potsdamo aikštė ({{de|Potsdamer Platz}}), Raudonoji Rotušė ({{de|Rotes Rathaus}}).

=== Sportas ===
[[Vaizdas:AlbaMavericks.jpg|miniatiūra|[[Berlyno Alba]]]]
[[1936]] m. vyko [[XI vasaros olimpinės žaidynės]]. Mieste [[1974]] m. vyko [[X pasaulio futbolo čempionatas]], [[2006]] m. – [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|XVIII pasaulio futbolo čempionato]] finalas. [[2009]] m. [[rugpjūčio 15]] d. – [[rugpjūčio 23]] d. vyko [[2009 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas]]. Berlyne yra daug sporto draugijų. Žinomiausi miesto futbolo istorijoje:
{{col5}}
* [[Hertha BSC]]
* [[1. FC Union Berlin]]
* [[Tennis Borussia Berlin]]
* [[TFC Union 92 Berlin]]
* [[SC Union 06 Berlin]]
* [[BFC Dynamo]]
* [[Berliner SV 1892]]
* [[SV Blau Weiß Berlin]]
* [[VfB Einheit Pankow]]
* [[Vorwarts Berlin]]
* [[SV Tasmania Gropiusstadt 73]]
* [[BFC Viktoria 1889]]
</div>

Žinomiausi populiarių sporto šakų klubai: krepšinio [[Berlyno ALBA]], ledo ritulio ''Ledo lokiai'' ({{de|Eisbären Berlin}}), rankinio ''Füchse Berlin''. Berlyne įsikūrusi [[Vandensvydis|vandensvydžio]] komanda ''Wasserfreunde Spandau 04'', kuri [[1979]]–[[2007]] m. (išskyrus [[1993]] m. ir [[2006]] m.) buvo Vokietijos vandensvydžio čempione. Mieste kasmet nuo 1974 m. paskutinį rugsėjo savaitgalį organizuojamas Berlyno maratonas.

=== Švietimas ===
Mieste yra keturi universitetai. [[Berlyno Humboldtų universitetas]], [[Berlyno laisvasis universitetas]], Berlyno technikos universitetas, [[Berlyno menų universitetas]], keturios dailės akademijos, septynios specialios aukštosios mokyklos ir dvylika privačių specialiųjų aukštųjų mokyklų. Jose studijuoja maždaug 200 000 studentų.

<gallery class="left" mode="nolines" widths="240" heights="140px" >
Vaizdas:TUinnovation.jpg|Berlyno technikos universitetas
Vaizdas:Berlin UdK Fasanenstraße.jpg|[[Berlyno menų universitetas]]
Vaizdas:Freie Universitaet Berlin (Berlin - Free University) - geo.hlipp.de - 35927.jpg|[[Berlyno laisvasis universitetas]]
Vaizdas:Humboldt monument.jpg|[[Berlyno Humboldtų universitetas]]
</gallery>

=== Kultūros įstaigos ===
* Akademie der Künste Berlin
* Berlin-Brandenburgische Akademie der Wissenschaften
* Deutsche Filmakademie
* [[Europos kino akademija]] / [[Europos kino apdovanojimai]]

== Galerija ==
<gallery class="left" mode="nolines" widths="240" heights="140px" >
Vaizdas:Braniborská brána.jpg|[[Brandenburgo vartai]] – vienas iš Berlyno simbolių
Vaizdas:Dom Berlin abends 2.jpg|Berlyno katedra
Vaizdas:Das Berliner Reichstagsgebäude.JPG|[[Reichstagas (pastatas)|Reichstagas]]
Vaizdas:Siegessaeule Aussicht 10-13 img3 Potsdamer Platz.jpg|Potsdamo aikštė
Vaizdas:East side gallery.JPG|[[Berlyno siena|Berlyno sienos]] likučiai
Vaizdas:Fernsehturm Weltzeituhr Berlin.jpg|Berlyno televizijos bokštas
Vaizdas:16-07-04-Abflug-Berlin-DSC_0122.jpg|Berlyno ''Großer Tiergarten''
Vaizdas:Philharmonie 1a.jpg|Berlyno filharmonija
Vaizdas:Nefertiti 30-01-2006.jpg|[[Naujasis muziejus]], [[Nefertitė]]
</gallery>

== Šaltiniai ==
{{Išnašos|2}}

== Nuorodos ==
{{portal|Vokietija}}
Berlyno valdžios oficiali svetainė:
* [http://www.berlin.de/ Berlyno miesto oficiali svetainė] (vokiečių k.)
Keliaujantiems į Berlyną ir kita informacija:
* [http://de.mfa.lt/ Lietuvos Respublikos ambasada Vokietijos Federacinėje Respublikoje (Berlyne)]
* [http://www.bvg.de/ Berlyno transporto oficiali svetainė] (vokiečių k.)
* [http://www.berlin-tourist-information.de/index.en.php Informacija apie Berlyną turistams] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100918070341/http://berlin-tourist-information.de/index.en.php |date=2010-09-18 }} (vokiečių k.)
* [http://www.berlin-stadtfuehrung.de/ Miesto įžymybės] (vokiečių k.)
* [http://www.luise-berlin.de/ Apie Berlyną nuo A iki Z] (vokiečių k.)
* [http://skyscraperpage.com/diagrams/?cityID=604 Berlyno aukštesnių pastatų diagrama] (vokiečių k.)
Berlyno laikas ir orai:
* [https://time.is/de/Berlin Berlyno laikas] (vokiečių k.)
* [http://www.dwd.de/bvbw/appmanager/bvbw/dwdwwwDesktop?_nfpb=true&_windowLabel=T1400077811143553394835&_state=maximized&_pageLabel=_dwdwww_wetter_warnungen_regionenwetter Orai Berlyne] (vokiečių k.)
Berlyno žemėlapiai:
* [http://www.fahrinfo-berlin.de/Liniennetz/index;jsessionid=8D90178C2DA137430C0EEA102F7A44A5;ref=1?language=de& Berlyno metro planas] (vokiečių k.)
* [http://www.fahrinfo-berlin.de/Stadtplan/index Berlyno miesto planas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100515104619/http://www.fahrinfo-berlin.de/Stadtplan/index |date=2010-05-15 }} (vokiečių k.)
* [http://www.berliner-stadtplan.com  Miesto planas] (vokiečių k.)
* [http://maps.google.co.uk/maps?f=q&source=s_q&hl=en&geocode=&q=Berlin,+Germany&aq=1&sll=48.860198,2.343178&sspn=0.132586,0.257149&gl=uk&g=Paris,+%C3%8Ele-de-France,+France&ie=UTF8&hq=&hnear=Berlin,+Germany&ll=52.491143,13.418427&spn=0.490831,1.028595&z=10 Berlyno žemėlapis per googlemaps]

{{Europos šalių sostinės}}
{{Vokietijos žemės}}

[[Kategorija:Milijoniniai miestai]]
[[Kategorija:Sostinės]]
[[Kategorija:Vokietijos žemės]]
[[Kategorija:Vokietijos universitetiniai miestai]]
[[Kategorija:Berlynas]]