Beilerbėjus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Sultono Bajazito II beratas (įsakas), kuriuo Hadimas Ali Paša skiriamas Rumelijos beilerbėjumi.

Beilerbėjus (turk. beylerbeyi 'visų bėjų bėjus'), beglerbegas (sen.turk. Beglerbeg), beklerbekas – Safavidų valstybės Irane ir Osmanų imperijos vietininkas, pavaldus tik monarchui (šachui Irane ar sultonui Osmanų imperijoje, kurio rankose buvo tiek civilinė, tiek karinė valdžia. Jo valdoma valstybės dalis sudarė administracinį teritorinį vienetą beilerbėjiją. Būdavo skiriamas iš chanų.

Europinis beilerbėjaus atitikmuo – generalgubernatorius. Arabų ekvivalentas – amir al-umara.

Iranas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Irane šis titulas buvo ir valdant Afšaridų, Zendų ir Kadžarų dinastijoms.

Sefevidų laikais Užkaukazėje egzistavo 4 beilerbėjijos:

Osmanų imperija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Osmanų imperijoje egzistavo 2 beilerbėjijos:

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]