Batolitas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Batolitas – didelis, įvairios formos intruzinis ir ultrametamorfinis kūnas iš magminių uolienų (dažniausiai granitų, migmatitų), susidaręs dideliame gylyje ir kertantis nuosėdinę uolienų storymę raukšlinėse srityse. Tai didelis magminis kūnas, kurio plotas > 200 km2, storis 10¬20 km.

Batolitai paplitę raukšlinių sričių antiklinorijų centrinėse dalyse. Batolitų ilgoji ašis orientuota lygiagrečiai su raukšlinių struktūrų tįsa. Žemės paviršiuje batolitas atsidengia dėl gaubiančių uolienų denudacijos. Kilmė susijusi su litosferos persikristalinimu, granitinės magmos formavimusi, magmos lydalo injekcijos į talpinančias uolienas ir jų asimiliacija.