Barzdinis kirvis

Geležies amžiaus laikų kirvis, rastas Gotlande.

Barzdinis kirvis, skegoksas (sen. skand. skeggox, iš skegg 'barzda' + ox 'kirvis') – kovos kirvis ar darbinis kirvis, kurio galvos jungiamoji dalis ties mova yra siaura, o į priekį platėja, sudarydama ilgą ašmenų liniją. Barzdinio kirvio galva turi labai didelę žemyn einančią skiautę (barzdą), kuri leidžia pailginti ašmenis. Dėl tokios konstrukcijos kirvio masė lieka nedidelė, o ilgi ašmenys daro plačias žaizdas nešarvuotiems ir silpnai šarvuotiems priešininkams. Prieš plokštinius ar vientisuosius šarvus šie kirviai mažiau efektyvūs.

Barzdiniai kirviai asocijuojasi su vikingų kultūra, aptinkami nuo VI a. Puikiu barzdinio kirvio valdymu pasižymėjo huskarlai.

Barzdinis kirvis efektyvus ir kaip darbo įrankis, kuriuo patogu tašyti, o suėmus kotą ties galva plačiais ašmenimis patogu drožti, jei ašmenys tinkamai išgaląsti. Barzdinio tipo kirvius medienos apdirbimui naudoja iki šiol.

Nuorodos

• Two – handed skeggox bearded axe (rekonstrukcija)
• One – handed skeggox bearded axe

Iliustracijos:

• [1], [2], http://www.atelier-funkenflug.de/pics/skeggox_gross.jpg]