Pereiti prie turinio

Baruchas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Baruchas (hebr.בָּרוּךְ בֶּן־נֵרִיָּה‏‎ = Bārūḵ ben Nērīyyā) – Senojo Testamento personažas, pranašo Jeremijo raštininkas, ištikimas jo draugas.[1] Minima, kad buvęs Nerijos sūnus.[2]

Pasakojama, kad Baruchas su Jeremiju praleidęs paskutines dienas, prieš 586 m. pr. m. e. babiloniečiams užimant Jeruzalę.[1] Teigiama, jog Baruchas užrašęs Dievo apreiškimą Jeremijui.[1] Sugriovus Jeruzalę, taip pat tuomet, kai pranašas Jeremijas turėjęs išvykti į Egiptą, Baruchas likęs su juo.[1]

Barucho vardu vadinama viena iš deuterokanoninių knygų,[1] tradiciškai jam priskiriama šios knygos autorystė.[3]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Biblijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1993 m., p. 197.
  2. Barucho paminėjimai Biblijoje
  3. Gigot, Francis (1907). „Baruch“. In Herbermann, Charles (ed.). Catholic Encyclopedia. Vol. 2. New York: Robert Appleton Company.