Barnardo žvaigždės b

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Barnardo žvaigždės b dailininko įsivaizdavimu.

Barnardo žvaigždės b (arba GJ 699 b) – egzoplaneta, skriejanti apie Barnardo žvaigždę, kuri yra Gyvatnešio žvaigždyne. Egzoplanetą atrado tarptautinė astronomų komanda (tarp jų – iš Europos pietinės observatorijos, Karnegio mokslo instituto). Apie atradimą oficialiai paskelbta 2018 m. lapkričio 14 d.[1] Tai viena iš artimiausių egzoplanetų (nuo Saulės sistemos nutolusi ~6 šviesmečius) ir kol kas vienintelė Barnardo žvaigždės sistemoje.[2] Planeta yra vadinamoji superžemė.

Atradimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Barnardo žvaigždės b formaliai vis dar tebėra planeta kandidatė, kadangi jos egzistavimo tikimybė vertinama 99 %. Mokslininkų komanda, pranešusi apie šios planetos atradimą, tęsia stebėjimus, kad būtų patvirtinta, jog nesama jokių menkai tikėtinų žvaigždės ryškio ir judėjimo svyravimų, kurie paneigtų planetos egzistavimą. Tikimasi, kad per 10 metų nuo planetos atradimo bus galimas tiesioginis vaizdo gavimas (angl. direct imaging) dideliais antžeminiais teleskopais arba WFIRST teleskopu. Taip pat esama nedidelės tikimybės, kad vaizdo gavimui sąlygas sudarys žvaigždės tranzitas.[3]

Planeta buvo atrasta radialinio greičio metodu, kuris yra dažniausiai naudojamas metodas ieškant egzoplanetų. Barnardo žvaigždės judėjime buvo aptiktas svyravimas. Patvirtinta, kad jo periodas – 233 dienos, o tai atitinka spėjamos planetos 0,4 av orbitos didįjį pusašį. Buvo apskaičiuota, kad planetos masė siekia apytikriai 3,2 Žemės masės. Atlikta analizė buvo kruopšti ir išsami. Kaip teigė astronomas Ignasi Ribas, buvo naudojami stebėjimų duomenys, gauti septyniais skirtingais instrumentais, matavimai apėmė 20 metų laikotarpį.[4]

Planetos duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Barnardo žvaigždės b, kaip spėjama, yra šalta, ledinė planeta, jos pusiausvyros temperatūra – apie -170 °C (103 K). Nors planeta, lyginant su Saulės sistema, ir skrieja gana arti savo žvaigždės, Barnardo žvaigždė yra neryški raudonoji nykštukė, todėl Barnardo žvaigždės b skrieja ties šerkšno riba. Ties šia riba skysti cheminiai junginiai virsta ledu, tad planeta nepatenka į gyvybės zoną, kurioje galėtų egzistuoti skystas vanduo. Visgi, naujo mokslinio tyrimo duomenimis, geoterminių procesų metu gali išsiskirti pakankamai šilumos, kad po planetos paviršiumi susidarytų vandens kišenės, kuriose būtų tinkamos sąlygos gyvybei formuotis.[5]

Barnardo žvaigždės b didysis pusašis yra 0,404 (± 0,018), orbitos periodas – 232,80 (+ 0,38, − 0,41) dienos, ekscentricitetas – 0,32 (+ 0,10, − 0,15), masė – ≥ 3,23 (± 0,44) Žemės masės, o planetos pusiausvyros temperatūra – ≲ 105 (± 3) K.[6]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Rincon, Paul. "Planet found circling neighbouring star", BBC News, 2018-11-14.
  2. Anderson, Paul Scott (2018-11-14). „At last, a planet for Barnard’s Star“. EarthSky. Suarchyvuota nuo originalo 2019-04-24. Nuoroda tikrinta 2018-11-15. 
  3. Billings, Lee (November 14, 2018). „A Frozen Super-Earth May Orbit Barnard’s Star“. Scientific American. Suarchyvuota nuo originalo 2019-04-12. Nuoroda tikrinta 2019-07-20. 
  4. Wall, Mike (November 14, 2018). „Icy 'Super-Earth' Exoplanet Spotted Around Nearby Barnard's Star“. Space.com. Suarchyvuota nuo originalo 2019-03-26. Nuoroda tikrinta 2019-07-20. 
  5. Redd, Nola Taylor (2019-01-10). „Barnard's Star Planet May Not Be Too Cold for Life After All“. Space.com. Suarchyvuota nuo originalo 2019-05-15. Nuoroda tikrinta 2019-01-17. 
  6. Ribas, I.. „A candidate super-Earth planet orbiting near the snow line of Barnard’s star“. Nature, 563 (7731), 365–368 (2018-11-14). DOI:10.1038/s41586-018-0677-y. ISSN 0028-0836.