Baris Lindonas
| Baris Lindonas | |
|---|---|
 | |
| Pavadinimas | Barry Lyndon |
| Kilmės šalis | JAV |
| Režisierius | Stanley Kubrick |
| Prodiuseris (-iai) | Stanley Kubrick |
| Scenaristas (-ai) | Stanley Kubrick William Makepeace Thackeray (knyga) |
| Vaidina | Ryan O'Neal Marisa Berenson Patrick Magee |
| Metai | 1975 |
| Žanras | Drama, istorinis |
| Trukmė | 187 min. |
| Kalba | anglų |
| Biudžetas | 12 mln. JAV dol.[1] |
| Pajamos | 20,2 mln. JAV dol.[2] |
| IMDb įrašas | |
Baris Lindonas (angl. Barry Lyndon) – 1975 m. istorinė kostiuminė drama, sukurta režisieriaus Stenlio Kubriko pagal Viljamo Meikpiso Tekerio 1844 m. romaną „Bario Lindono sėkmė“. Pagrindinius vaidmenis filme atlieka Rajanas Onylas, Marisa Berenson, Patrikas Magi, Lenardas Rositeris ir Hardis Kriugeris. Filme rodoma fikcinė XVIII a. istorija apie airių šelmį, kuris susituokia su aristokrate moterimi ir tokiu būdu keliasi savo socialinį statusą.
„Baris Lindonas“ laimėjo keturis „Oskarus“ 1975 m. teikimo ceremonijoje.
Siužetas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės
XVIII a., mažame kaimelyje Airijoje, jaunas ūkininkas Redmondas Baris (akt. Ryan O’Neal) pamilsta savo pusseserę Nora Brade (akt. Gay Hamilton). Kuomet Nora susituokia su britų kapitonu Džonu Kvinu (akt. Leonard Rossiter), Baris iškviečia jį į dvikovą su pistoletais. Baris nugali dvikoje ir pabėga į Dubliną, bet bekeliaujant yra apiplėšiamas. Neturėdamas jokių kitų alternatyvų, Baris prisijungia prie britų armijos kariauti Septynerių metų kare, kur išgelbėja savo kapitonui gyvybę. Dėl šio žygdarbio jis paaukštinamas į šnipus ir jam paskiriama šnipinėti airių lošėją Chevalier de Balibari (akt. Patrick Magee). Jis padeda Chevalier ir tampa jo kolega, tačiau sutikęs panelę Lindon (akt. Marisa Berenson) nutaria nutraukti santykius su Chevalier ir pasiūlo Lindon susituokti. Taip Baris įgyja Lindono titulą ir papildo aristokratų gretas. Persikėlęs gyventi į Angliją, Baris, siekdamas tapti aukštuomenės nariu, įgyja priešų, dėl ko jo gyvenimas tampa pavojingas.
Filmo produkcija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Filmo kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]S. Kubrikas filmą pradėjo kurti po savo 1971 m. filmo „Prisukamas apelsinas“. Režisierius iš pradžių ketino sukurti filmą apie Napoleoną, tačiau prarado finansavimą, kai panašaus tipo filmas praeitais metais susilaukė prastos komercinės sėkmės. Kubrikas pasirinko kurti panašaus tipo filmą, nes iki tol jau buvo surinkęs didelį kiekį informacijos apie to amžiaus periodą. Taip pat dėl praeito filmo kontroversijų, Kubrikas mažai dalinosi informacija apie filmo kūrybą su žiniasklaida.
Kinematografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bario Lindono kinematografija dažnai apibūdinama, kaip naujoviška, ypač pabrėžiami yra kadrai apšviesti tik žvakių šviesos.
S. Kubrikas siekė sukurti natūraliai atrodantį XVIII amžiaus įvaizdį. Siekis tai įgyvendinti reikalavo rasti būdą, kaip filmuoti scenas, kad nufilmuotas vaizdas nebūtų per tamsus dėl natūralaus apšvietimo nepakankamumo. Filmo kūrėjai nusprendė naudoti tris ypač greitas lenzes ir kino fondus, kurie buvo naudojami NASA astronautų per Apollo mėnulio išsilaipinimo misijas.[3] Filme S. Kubrikas siekė įvaizdinti scenas kaip paveikslus ir naudojo įvairius menininkų paveikslus kaip įkvėpimą scenoms sukurti.
Aktoriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Aktorius – vaidmuo
- Michael Hordern – pasakotojas
- Ryan O’Neal – Barry Lyndon
- Marisa Berenson – ledi Honoria Lyndon
- Patrick Magee – Chevalier du Balibari
- Hardy Krüger – kapitonas Potzdorf
- Steven Berkoff – lordas Ludd
- Gay Hamilton – Nora Brady
- Marie Kean – Bario motina
Apdovanojimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Apdovanojimas | Kategorija | Gavėjas | Rezultatas |
|---|---|---|---|
| 48-ieji Oskarų apdovanojimai | Geriausias filmas | Stanley Kubrick | Nominacija |
| Geriausias režisierius | Nominacija | ||
| Geriausias adaptuotas scenarijus | Nominacija | ||
| Geriausias meninis apipavidalinimas | Ken Adam, Roy Walker ir Vernon Dixon | Laimėjo | |
| Geriausias kostiumų dizainas | Milena Canonero ir Ulla-Britt Söderlund | Laimėjo | |
| Geriausia kinematografija | John Alcott | Laimėjo | |
| Geriausias originalus garso takelis | Leonard Rosenman | Laimėjo |
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ SECOND ANNUAL GROSSES GLOSS Byron, Stuart. Film Comment; New York Vol. 13, Iss. 2, (1977 kovas/balandis): 35-37, 64.
- ↑ „Barry Lyndon, Box Office Information“. The Numbers. Nuoroda tikrinta 2012-01-22.
- ↑ „Barry Lyndon, Two Special lenses“.