Barbutas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Barbuta

Barbutas – XV a. Italijai būdingas vientisas aptakus šalmas su uždara veido dalimi, turinčia aiškų T ar Y pavidalo plyšį akims ir burnai.

Antveidžio neturintis barbutas yra labai panašus į korintinį šalmą. Spėjama, kad barbutus ėmė gaminti kopijuodami šį antikinį šalmą. Naudotas nuo maždaug 1350 m. iki XV a. pabaigos.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]