Baliutas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naikintuvas bombonešis F-111F numeta laisvakrites aviacines bombas su baliutais.

Baliutas (angl. ballute, iš balloon 'balionas' + parachute 'parašiutas') – parašiuto tipo stabdymo įtaisas, pritaikytas naudoti dideliuose aukščiuose ir skrendant viršgarsiniais greičiais. Įtaisą 1958 m. išrado Goodyear kompanijos specialistai.

Pirmasis baliutas buvo kūgio formos balionas su toro pavidalo stabdine „užtvara“ plačiausioje vietoje. Baliutą pripučia dujų generatorius arba pro specialias angas įsiveržiantis oras.

Kitas galimas baliutų pavidalas - toras (riestainis).

Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baliutus naudoja kaip laisvakričių bombų lėtintuvus. Gemini kosminiuose laivuose baliutai buvo dalis gelbėjimo įrangos, skirtos stabdymui.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]