Bahreino sala

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bahreino sala iš kosmoso.

Bahreino sala (arab. جزيرة البحرين‎, dar žinoma kaip al-Avalo sala[1]) yra didžiausia Bahreino salyno sala, kurioje gyvena dauguma šalies gyventojų. Aplink ją esanti sekli Persijos įlankos dalis dažnai vadinama Bahreino įlanka. Salos krantai uolėti, šiaurinėje dalyje yra daug koralų. Kalkakmenis sudaro nedideles kalvas, pasišiaušiusias uolas, negilius tarpeklius. Kalkakmenį dengia druskingas smėlis ant kurio auga tik atspariausi dykumos augalai: dygliuoti medžiai ir krūmai. Šiaurinėje pakrantėje yra 5 km pločio derlingas ruožas, kur auga datulinės palmės, migdolai, fikusai, granatmedžiai. Toliau nuo kranto yra 134 m aukščio plokščiakalnis. Aukščiausias salos taškas yra Džabal ad Dukhanas. Bahreino dauguma naftos išgaunama tos kalvos apylinkėse.

Sostinė Manama yra šiaurės rytinėje salos dalyje. Saloje yra pagrindinis uostas Mina Salmanas, dauguma naftos perdirbimo įmonių ir verslo centrų. Pylimai ir tiltai jungia Bahreino salą su gretimomis salomis ir Saudo Arabija. 1929 m. pastatytas pylimas jungia Bahreino salą su Muharako sala, kuri yra antra pagal dydį šalyje. Muharako sala yra tik 6 km ilgio, bet joje yra antras pagal dydį Muharako miestas ir tarptautinis oro uostas. Pylimas jungia Muharako salą su Jazirat al Azlo sala, kur yra sausieji dokai ir laivų remonto centras. Tiltas jungia Bahreino salą su Sitros sala, kur yra naftos eksporto terminalas. Pylimas į Um an Nasaną tęsiasi toliau į vakarus kaip Karaliaus Fahdo tiltas iki Saudo Arabijos. Um an Nasanas yra asmeninė karaliaus nuosavybė.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]