Bažnyčios generolas kapitonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Bažnyčios generolas kapitonas (it. Capitano generale) – faktinis viduramžių Popiežiaus valstybės kariuomenės vadas. Šias pareigas paprastai pavesdavo eiti italų kilmingajam su profesionalaus kariškio reputacija arba vėliau – popiežiaus giminaičiui.

Bažnyčios generolas kapitonas paprastai gaudavo vado lazdą, palaimintą popiežiaus.[1]

Kitos pareigos Popiežiaus valstybės kariuomenėje buvo Bažnyčios gonfalonjeras (it. Gonfaloniere 'vėliavnešys'), bet tai buvo daugiau formalios ceremoninės pareigos, neapimančios taktinio vadovavimo.[2]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Chambers, D.S. 2006. Popes, Cardinals & War: The Military Church in Renaissance and Early Modern Europe. I. B. Taurus. ISBN 1-84511-178-8. p. 142.
  2. Chambers, 2006, p. 28.