Pereiti prie turinio

Ažūras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Plytų ažūras ant lango (Sankt Andrė, Austrija)

Ažūras (pranc. ajouré, 'permatomas') – kiauraraštis elementas ar dirbinys, naudojamas architektūros detalių, dekoratyvinės dailės gaminių puošyboje. Dekoratyvinių kiaurymių iš įvairių medžiagų raštas gali sudaryti statinio ar dailės dirbinio fragmentą arba visą dirbinį (ažūrinis audinys, filigrano papuošalas).[1]

Charakteristika

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ažūrinio rašto elementai buvo populiarūs visais laikais, ypač gotikos ir islamo šalių architektūroje, dailėje bei amatuose. Jais puošiami reljefiniai vaizdai, kalybos, drožybos ant kaulo ir medžio dirbiniai, ginklų elementai (rankenos, makštys). Ažūriniams juvelyriniams papuošalams pagaminti sutaupoma brangių medžiagų. Tekstilėje ažūras suteikia tinklinį raštą audiniams siuvinėjant ar mezgant (pavyzdžiui, tinklinės kojinės).

Architektūroje ažūriniai elementai plačiai taikomi įrengiant masverkus, baliustradas, parapetus, įvairių rūšių plokštumas. Jie ypač paplitę islamo pasaulyje: akmeniniai džaliai, medinės mašrabijos. Varpinių atviros angos dažnai uždengiamos apsauginėmis dekoratyvinėmis grotelėmis, kurios leidžia plačiai sklisti varpų skambesiui. Gotikinėje architektūroje kai kurių statinių ištisos bokštų smailės yra ažūrinės. Viena iš tokių iškilusi Šartro katedros bokšte. Be akmens ir medžio, ažūrui įrengti plačiai naudojamos plytos, kuriomis pridengiami langai, paprastai neįstiklinti. Tokios konstrukcijos statiniai kaip Eifelio bokštas Paryžiuje taip pat apibūdinami kaip ažūriniai. Inžinieriams buvo labai svarbi ažūrinė konstrukcija, sumažinanti ne tik svorį, bet ir atsparumą vėjui.[2]

  1. AžūrasAžūras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002
  2. Harriss, Joseph (1975). The Eiffel Tower:Symbol of an Age. London: Paul Elek. p. 63. ISBN 0236400363.