Aurelija Balašaitienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Aurelija Balašaitienė
Gimė: 1923 m. rugsėjo 25 d.
Radviliškis
Mirė: 2008 m. rugsėjo 3 d. (84 metai)
Klyvlendas
Veikla: rašytoja, publicistė, žurnalistė, poetė, pedagogė
Alma mater: Vytauto Didžiojo universitetas

Aurelija Marija Žizniauskaitė Balašaitienė-Žitkuvienė (1923 m. rugsėjo 25 d. Radviliškyje – 2008 m. rugsėjo 3 d, Klyvlende, JAV) – Lietuvos rašytoja, publicistė, žurnalistė, poetė, pedagogė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigė Šiaulių mergaičių gimnaziją, mokėsi Kaune, studijavo Vytauto Didžiojo universitete. 1949 m. atvykusi į JAV, studijavo Western Reserve universitete.

Nuo 1955 m. šeštadieninėse lietuvių mokyklose lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, 19711973 m. – Vyskupo M. Valančiaus lituanistinės mokyklos direktorė. Literatūros ir visuomeninio gyvenimo temomis rašė įvairiuose JAV lietuvių leidiniuose, jaunimo ir kultūros klausimais – laikraščiuose „Darbininkas“, „Dirva“, „Tėviškės žiburiai“, „Draugas“. [1] Parašė romanų, novelių, libretą muzikinei dramai „Vilniaus pilies legenda“, statytą lietuvių meno ansamblio „Dainava“ (kompozitorius Aloyzas Jurgutis).

Priklausė Lietuvių rašytojų draugijai, „International Press Club" narė.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Skirtingi uostai: romanas,
  • Gaisro pelenuose: romanas,
  • Užburtame rate: romanas,
  • Vidurnakčio serenada: romanas,
  • Raudonas automobilis: romanas, laikraščio „Dirva" premija
  • Jolanta: romanas, 1966 m.
  • Užburtame rate: romanas, 1967 m.
  • Susitikimas pamary: novelių rinkinys, Viltis, Cleveland, 1982 m.
  • Skeveldros: romanas, Vilties Draugijos leidykla Klyvlende, 1987 m.
  • Žarijos ir pelenai: romanas,
  • LTM ansamblio Čiurlionis auksinis jubiliejus. 19401990 m., Draugas, Chicago, 1990 m.
  • Tarp dviejų Tėvynių: poezija, sukurta 1947–2000 m., Klyvlendas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 50 psl.