Auksinio įvarčio taisyklė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Auksinio įvarčio taisyklė (Auksinis įvartis, auksinis taškas)- įvairiose sporto šakose naudojama taisyklė, kai esant lygiam rezultatui, norima išsiaiškinti rungtynių nugalėtoją ir tam skiriamas papildomas laikas (pratęsimas). Kartais ji vadinama „staigios mirties“ taisykle, nes per pridėtą laiką įmuštas įvartis lemdavo nugalėtoją. Rungtynės būdavo nutraukiamos po įskaityto įvarčio. Anksčiau taisyklė buvo taikyta futbole, lakrose, ledo ritulyje, žolės riedulyje ir kitose sporto šakose. Ši taisyklė paplito atkrintamosiose, bei finalo rungtynėse, kai reikėjo išsiaiškinti, kas pateks į kitą etapą arba kas laimėjo trofėjų.

Istorinės ištakos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmą kartą ši taisyklė paminėta 1868 m., tačiau šis tuo metu terminas nebuvo naudojamas.[1]

FIFA šią naujovę pristatė 1993 m. Buvo tikimasi, kad tokia naujovė privers komandas labiau pulti pratęsimo metu ir bandyti išplėšti pergalę nelaukiant baudinių serijos.

Futbolas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

UEFA Europos futbolo čempionato pirmenybės 1996 m. buvo pirmasis žemyno čempionatas, kuriame per pratęsimus viena komanda buvo „nužudoma“.

1998 m. ši taisyklė buvo pritaikyta ir Pasaulio čempionate.

Vėliau futbole šios taisyklės buvo atsisakyta, nes komandos pradėjo žaisti dar atsargiau ir eksperimentas nepasiteisino.

References[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]