Aukštielninko poza
Aukštielninko poza (angl. supine position) – gulinčio žmogaus poza, kai gulima ant nugaros veidu į viršų. Priešinga gulinčiojo poza yra kniūbsčio poza.
Chirurgijoje operuojant aukštielninkus operuojamuosius lengvai prieinamos pilvo ir krūtinės ertmės. Taip pat būna patogu operuoti galvą, kaklą ir galūnes.[1]
Anatominiais terminais žmogaus aukštielninka poza apibūdinama taip: dorzalinė (nugarinė) pusė žemyn, ventralinė (pilvinė) – aukštyn.
Pusiau aukštielninkas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mokslinėje literatūroje terminas angl. semi-supine 'pusiau aukštielninkas, pusiau gulomis' paprastai reiškia padėtį, kai gulinčiojo kūno dalis aukščiau juosmens yra ne horizontali, o sudaro apie 45° ar panašų kampą su apatine kūno dalimi.[2] Aleksanderio technikoje (angl. Alexander technique) poza semi-supine yra aukštielninka poza, kai keliai yra sulenkti, o padai ir kūno dalis virš juosmens liečia horizontalų paviršių.
Ryšys su staigios kūdikių mirties sindromu[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Manoma, kad kūdikių mirtingumas dėl staigios kūdikių mirties sindromo sumažėjo kūdikius ėmus guldyti miegoti aukštielninkus. Tai aiškinama tuo, kad:
- kniūbsčiai (ant pilvo) miegančių kūdikių kvėpuojamame ore būna daugiau anglies dvideginio.
- turi ne visai susiformavusius centrinius chemoreceptorius, todėl jų organizmas nesugeba tinkamai sureaguoti į prasidedančią kvėpuojamąją acidozę.
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Rothrock, J. C. (2007) Alexander’s Care of the Patient in Surgery 13th Ed. Mobsy Elsevier: St Louis, Missouri. p. 148.
- ↑ Petropoulou, E; Lancellotti, P; Piérard, LA. (2006) "Quantitative analysis of semi-supine exercise echocardiography--influence of age on myocardial Doppler imaging indices. " Acta Cardiol. 2006 Jun;61(3):271-7