Audinių sutraiškymo sindromas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Audinių sutraiškymo sindromas, kitaip trauminė toksikozė, „crush“ sindromas – sunkus sveikatos sutrikimas, kurį sukelia raumenų ar kitų minkštųjų audinių suspaudimas, kurį gali sukelti užgriuvimas žemėmis, griuvėsiais ir kt. (dėl bombardavimo, žemės drebėjimo ir pan.). Sindromą 1941 m., Londono bombardavimo metu, aprašė britų gydytojas Erikas Baivotersas (Eric Bywaters)

Sindromas prasideda, kai baigiasi traiškantis suspaudimas. Pasireiškia:

skausmas, dėl kurio atsiranda neurohumoraliniai ir neuroendokrininiai sutrikimai
trauminė toksemija, atsirandanti toksinėms medžiagoms iš yrančių sutraiškytų audinių patekus į kraują
hipovolemija (sumažėjęs kraujo kiekis kraujo induose), dėl kraujavimo į sutraiškytus audinius.

Vėliau prasideda ūminis inkstų nepakankamumas, kurį, spėjama, sukelia iš audinių į kraują patekęs mioglobinas, nes veikia nefrotoksiškai.

Audinių sutraiškymo sindromas turi tris stadijas:

ankstyvasis – (1-2 dienos) vyrauja šokas
tarpinis – (nuo 3 iki 8-12 dienos) vyrauja ūminis inkstų nepakankamumas
vėlyvasis – (iki 1-2 mėn) sveikimas

Kadangi sutraiškymo sindromas prasideda pašalinus spaudimą, D. Britanijoje suteikiantiems pirmą pagalbą nerekomenduojama išlaisvinti suspaustus audinius daugiau kaip 15 min., jei nėra čia pat paruoštos specializuotos pagalbos.

Literatūra

Bywaters EG, Beall D. Crush injuries with impairment of renal function. Br Med J 1941;1:427-32
Sever MS et al. Management of Crush-Related Injuries after Disasters. NEJM 2006;354:1052-63
Vileišis A, Kazakevičius R ir kt. (1991) Patologinė fiziologija