Peržiūrėti šaltinį Atropatena

{{Infolentelė Buvusi valstybė
|ilgas pavadinimas = Atropatena<br />''Ātṛpātakāna''
|paprastas_pav           = Atropatenas
|era                    = [[senovės istorija|Antika]]
|statusas                 = Autonomiją turinti valstybę, dalį egzistavimo turėjusi vasalinius santykius su [[Partų imperija]] (148 arba 147 m. pr. m. e. –226 m. e. m.)               
|valdymo_forma        = Monarchija
|year_start             = apie 323 m. pr. m. e.
|year_end               = 226 m.
|event_start            =
|date_start             =
|event_end              =
|date_end               =
|event1                 =
|date_event1            =
|event_post             =
|date_post              =
|p1                     = Makedonijos imperija
|flag_p1                =
|s1                     = Adurbadaganas
|flag_s1                =
|image_flag             =
|flag                   =
|flag_type              =
|image_map              = Atropatene as a vassal of Seleucids.png
|image_map_caption      = Atropatena 221 m. pr. m. e. Tuo metu buvo [[Seleukidai|seleukidų]] vasalas
|sostinė                = [[Ganzakas]]
|valstybinės kalbos       =
|religija            = [[Zoroastrizmas]]{{sfn|Boyce|Grenet|1991|p=71}}
|valiuta               =
|vadovas1                =
|vadovas2                =
|year_leader1           =
|year_leader2           =
|valdovo_titulas           = karalius
}}
'''Atropatena''' ({{peo|Ātṛpātakāna}}; {{grc|Ἀτροπατηνή}}) – senovės [[iranėnai|iranėnų]] karalystė, maždaug [[323 m. pr. m. e.]] įkurta persų [[satrapas|satrapo]] [[Atropatas|Atropato]]. Karalystė buvo įsikūrusi šiaurinėje dabartinio [[Iranas|Irano]] dalyje ir Atropato įpėdinių buvo valdomos iki [[I a.|I mūsų eros amžiaus]] pradžios, kol juos pakeitė partų [[Aršakidų dinastija]].<ref>Olbrycht (2014), 96 psl.</ref><ref>Gregoratti (2017), 138 psl.</ref><ref>Schippmann (1987), 221–224 psl.</ref> 226 m. Atropatena buvo nukariauta [[sasanidai|sasanidų]] ir paversta [[marzbanas|marzbanu]] („[[markgrafas|margrafų]]“) valdoma provincija.{{sfn|Schippmann|1987|pp=221–224}} Atropatena buvo vienintelis Irano regionas, kuriame [[zoroastrizmas]] išliko dominuojantis visą laiką nuo pat [[achemenidai|Achemenidų]] dinastijos pradžios iki [[Musulmonų Persijos užkariavimas|arabų užkariavimo]].

Atropateno pavadinimas taip pat buvo vartojamas ir [[Irano Azerbaidžanas|Azerbaidžanui]] nusakyti.<ref name=Yarshater1983 >{{citation |last=Yarshater |first=Ehsan |year=1983 |title=The Cambridge history of Iran |publisher=Kembridžo universiteto leodykla |isbn=978-0-521-20092-9 |page=1408  |quote=''Atropatene'', žr. skyriuje ''Azarbaijan'' }}</ref>

== Pavadinimo kilmė ==
[[Strabonas|Strabono]] teigimu, Atropatenos vardas kilo iš [[Achemenidų imperija|Achemenidų imperijos]] didiko Atropato. Strabonas savo knygoje “Geografija” rašo, kad Medija buvusi padalinta į dvi dalis – Didžiąją Mediją su metropoliu [[Ekbatana]] ir Atropato Mediją, kurios pavadinimas kilęs iš didiko Atropato, kuris apsaugojęs šią šalį, priklausiusią Didžiajai Medijai, nuo tapimo Makedonijos dalimi.<ref>{{Cite web|title=Strabo, Geography, Book 11|url=https://www.perseus.tufts.edu/hopper/text?doc=Perseus:abo:tlg,0099,001:11#note-link133|website=www.perseus.tufts.edu|access-date=2020-04-30}}</ref>{{sfn|de Planhol|1987|pp=205–215}}
Tuo tarpu viduramžių Arabijos geografai pavadinimo kilmę aiškino kitaip – anot jų, pavadinimas susijęs su Adorbadoru, šventiko vardu, reiškiančiu „ugnies sergėtojas“.{{sfn|de Planhol|1987|pp=205–215}}

== Istorija ==
[[Vaizdas:Transcaucasia 2nd BC.jpg|left|thumb|300x300px|Atropatenas ir kaimyninės valstybės II a. pr. m. e.]]
331 m. pr. m. e. įvyko [[Gaugamelų mūšis]] tarp Achmenidų valdovo [[Darijus III|Darijaus III]] ir [[Aleksandras Makedonietis|Aleksandro Makedoniečio]], kuriame Achmenidų pusėje kovoto Atropato armija. Mūšį laimėjus Aleksandro kariuomenei ir žlugus Achmenidų imperijai, Atropatas pareiškė lojalumą Aleksandrui. 328–327 m. pr. m. e. jis buvo Aleksandro paskirtas Medijos valdytoju. Po Aleksandro Makedoniečio mirties 323 m. pr. m. e. makedonų užkariautos žemės buvo padalintos tarp [[diadochai|diadochų]] ([[Babilono padalijimas]]). Buvusi Achmenidų Medijos satropija buvo padalinta į dvi valstybes: Media Magna, arba Didžiąją, apėmusią pietinę dalį ir perduotą [[Peitonas|Peitonui]], vienam iš Aleksandro apsaugininkų.
Mažesnė dalis šiaurėje, kuri tuomet buvo [[Matienas|Matieno]] satropija, tapo Atropateno Medija, o ja valdyti gavo Atropatas, buvęs Achmenidų Visos Medijos valdytojas. Tuo metu jis jau buvo susigiminiavęs su [[Perdikas|Perdiku]], Aleksandro paskirtu regentu, – buvo jo uošvis.{{sfn|Chaumont|1987|pp=17–18}}<ref>{{Cite web|title=Strabo, Geography, Book 11, chapter 13, section 1|url=https://www.perseus.tufts.edu/hopper/text?doc=Perseus:text:1999.01.0198:book=11:chapter=13:section=1|website=www.perseus.tufts.edu|access-date=2020-04-30}}</ref><ref>{{Cite book|last=Cheshire|first=Keyne|title=Alexander the Great|url=https://archive.org/details/alexandergreat0000ches|publisher=Cambridge University|year=2009|isbn=9780521707091|pages=[https://archive.org/details/alexandergreat0000ches/page/73 73]}}</ref><ref>{{Cite book|last=F. Mirwaisi|first=Hamma|title=Return of the Medes: An Analysis of Iranian History|publisher=Wheatmark|year=2010|isbn=9781604944495|pages=123}}</ref> Neilgai trukus Atropatas atsisakė mokėti duoklę [[Seleukas I Nikatoras|Seleukui]] ir paskelbė Atropateno Mediją nepriklausoma karalyste. Tačiau seleukidų valstybę valdant Antiochui III, šis valstybę užpuolė 223 m. pr. m. e. Seleukidams triumfuojant, Atropatenos karalius Artabazanas buvo priverstas pripažinti seleukidų viršenybę. Kita vertus, šalis išliko nominaliai nepriklausoma. [[190 m. pr. m. e.]] seleukidai [[Magnezijos mūšis|Magnezijos mūšio]] metu buvo sumušti [[Romos imperija|romėnų]], tuo metu bandžiusių plėsti savo valdas į rytus. Romėnų grėsmė vertė Atropateną ir Partą vienytis prieš bendrą priešą

38 m. pr. m. e. įvyko mūšis tarp romėnų ir partų, pasibaigęs romėnų pergalę. Po dvejų metų romėnų generolas Atonijus užpuolė vieną pagrindinių Atropatenos miestų, Fraspą. Tačiau miestas turėjo gerus gynybinius įtvirtinimus, tad romėnai puldami patyrė milžiniškų nuostolių (neteko apie 35 000 karių) ir turėjo atsitraukti. Vėliau Atropatena Romoje ieškodavo sąjungininko prieš Partą, nes pataroji norėjo Atropatenos žemes prisijungti. Dinastija, kurios pradininkas Atropatas, šalį valdė keletą šimtmečių; iš pradžių kaip nepriklausomą valstybę, po to – kaip [[aršakidai|aršakidų]] vasalė. Dar vėliau šalies valdymą perėmė aršakidai.{{sfn|Schippmann|1987|pp=221–224}}

Vėlyvuoju Partos laikotarpiu imperija ėmė silpti ir jai darėsi sunku išlaikyti vakarinę Irano dalį nuo antpuolių.{{sfn|Ghodrat-Dizaji|2007|p=87}} Iranologo [[Touraj Daryaee|Turadžo Darjaė]] teigimu, būtent valdant partų monarchui [[Vologezas V|Vologezui V]] dinastija prarado savo prestižą tarp kitų šalių.{{sfn|Daryaee|2010|p=249}} Atropateno gyventojai (tiek didikai, tiek valstiečiai) rėmė [[sasanidų imperija|Sasanidų imperijos]] princą [[Ardaširas I|Ardaširą I]] jam kovojant prieš Vologezo V sūnų [[Artabanas IV|Artabaną IV]].{{sfn|Ghodrat-Dizaji|2007|pp=87–88}} Manoma, kad Atropatenos didikai susivienijo su sasanidais tikėdamiesi tvirtos valstybės, kurios valdovas gebąs palaikyti tvarką. Tuo tarpu dvasininkija galėjo jaustis atstumta aršakidų, todėl veikiausiai taipogi palaikė sasanidus dėl jų paramos [[zoroastrizmas|zoroastrizmui]].{{sfn|Ghodrat-Dizaji|2007|p=88}}

== Valdovų sąrašas ==
{{Senovės Persijos istorija}}
Nepaisant to, kad Atropatena kelis šimtmečius buvo valdoma karalių, tik dalis jų vardų yra žinomi, o jų valdymo metai yra dar sunkiau identifikuojami. Lentelėje žemiau nurodyti žinomi valdovai ir apytiksli valdymo metų trukmė (daugeliu atveju tik konkretūs metai, kada žinoma apie valdymą).

{| class=wikitable
!Valdovo vardas !! Valdymo metai
|-
|colspan="10" align=center style="background-color:Lightgreen" |Atropato giminė
|-
|[[Atropatas]] || apie 323 m. pr. m. e.
|-
|[[Artabazanas]] ||221 m. pr. m. e.
|-
|[[Mitridatas I iš Medijos Atropateno|Mitridatas I]] || 67 m. pr. m. e.
|-
|[[Darius I iš Medijos Atropateno|Darius I]] || 65 m. pr. m. e.
|-
|[[Ariobarzanas I iš Medijos Atropateno|Ariobarzanas I]] || 59 m. pr. m. e.
|-
|[[Artavasdas I iš Medijos Atropateno|Artavasdas I]] || iki 30 m. pr. m. e.
|-
|[[Asinalas iš Medijos Atropateno|Asinalas]] || 30 m. pr. m. e.
|-
|[[Ariobarzanas II iš Atropateno|Ariobarzanas II]] || 28 arba 20 m. pr. m. e. – 4 m. e. m.
|-
|[[Artavasdas IV|Artavasdas II]] || 4-6 m. e. m.
|-
|colspan="10" align=center style="background-color:Lightgreen" |[[Aršakidų dinastija]]
|-
|[[Artabanas II iš Partijos|Artabanas]] || iki 12 m.
|-
|[[Vononas II|Vononas]] || 12-51 m.
|-
|[[Pakoras iš Medijos Atropateno|Pakoras]] || nuo 51 m.
|-
|}

== Šaltiniai ==
{{išn|3}}

== Literatūra ==
{{Refbegin}}
* {{cite book |last1=Boyce |first1=Mary |author-link1=Mary Boyce|last2=Grenet |first2=Frantz |editor1-last=Beck |editor1-first=Roger |title=A History of Zoroastrianism, Zoroastrianism under Macedonian and Roman Rule |date=1991 |publisher=Brill |location=Leiden|isbn=978-9004293915}}
* {{cite journal |last1=Daryaee|first1=Touraj| title=Ardashir and the Sasanians' Rise to Power |date=2010|pages=236–255|publisher=University of California|url=https://www.academia.edu/949575|url-access=registration}}
* de Planhol, X. (1987). „Azerbaijan i. Geography“. In Yarshater, Ehsan (ed.). Encyclopædia Iranica, Volume III/2: Awāʾel al-maqālāt–Azerbaijan IV. London and New York: Routledge & Kegan Paul. pp. 205–215. ISBN 978-0-71009-114-7.
* {{cite journal |last1=Ghodrat-Dizaji |first1=Mehrdad |title=Administrative Geography of the Early Sasanian Period: The Case of Ādurbādagān |journal=Iran: Journal of the British Institute of Persian Studies |date=2007 |volume=45 |issue=1 |pages=87–93 |doi=10.1080/05786967.2007.11864720|s2cid=133088896 }}
* {{cite book |first=Leonardo |last=Gregoratti |editor1-last=Daryaee |editor1-first=Touraj |title=King of the Seven Climes: A History of the Ancient Iranian World (3000 BCE - 651 CE) |date=2017 |publisher=UCI Jordan Center for Persian Studies |chapter=The Arsacid Empire|pages=1–236|isbn=9780692864401|url=https://books.google.com/books?id=unTjswEACAAJ}}
* {{cite book |last=Olbrycht|first=Marek Jan|year=2021|title=Early Arsakid Parthia (ca. 250-165 B.C.)|publisher=Brill|url=https://books.google.com/books?id=OHkxEAAAQBAJ&dq=|isbn=978-9004460751}}
* {{cite journal |last1=Olbrycht|first1=Marek Jan| title=The Genealogy of Artabanos II (AD 8/9–39/40), King of Parthia |date=2014|pages=92–97|url=https://www.academia.edu/9955926|url-access=registration}}
* [[Strabonas]], ''[[Geographica]]''.
* Schippmann, K. (1987). „Azerbaijan III. Pre-Islamic History“. In Yarshater, Ehsan (ed.). Encyclopædia Iranica, Volume III/2: Awāʾel al-maqālāt–Azerbaijan IV. London and New York: Routledge & Kegan Paul. pp. 221–224. ISBN 978-0-71009-114-7.
{{Refend}}

{{Coord|37|48|dim:400km|display=title}}

[[Kategorija:Irano istorinės valstybės]]
[[Kategorija:Azerbaidžano istorija]]
[[Kategorija:Persijos dinastijos]]