Atomizmas
Atomizmas (sen. gr. ἄτομον – 'neskaidomas, nedalomas') – filosofinė gamtos objektų diskrečios sandaros teorija, teigianti, jog visi materialūs objektai susideda iš mažų neskaidomų dalelių (atomų).[1]
Atomizmas atsirado tiek senovės graikų, tiek senovės Indijos filosofinėse tradicijose. Įprastai atomizmo pradininku laikomas Leukipas. Jis ir kiti senovės graikų atomistai teigė, kad gamta sudaryta iš dviejų dedamųjų: atomo ir tuštumos. Tuo tarpu įvairias pasaulio makroskopines substancijas sukuria skirtingų formų, išsidėstymų ir padėčių sankaupos.[2][3]
Indijos budistai, Dharmakyrtis (apie VI–VI a.) ir kiti, sukūrė savitas atomizmo teorijas, pavyzdžiui, įtraukiant momentinius atomus, kurie blykstėli ir išnyksta.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ atomizmas(parengė Kęstutis Masiulis). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-09-17).
- ↑ Aristotelis, Metafizika I, 4, 985b 10–15.
- ↑ Berryman, Sylvia, „Ancient Atomism“, The Stanford Encyclopedia of Philosophy (Fall 2008 Edition), Edward N. Zalta (ed.), online