Atleistinis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Atleistinis – buvęs vergas, kuriam šeimininkas suteikė laisvę. Paprastai šis terminas naudojamas kalbant apie senovės Romą.

Buvęs šeimininkas išlaikydavo tam tikrą nedidelę valdžią savo buvusiam vergui.

Neturėdamas pavardės, atleistinis paprastai prisiimdavo savo buvusio šeiminiko (patrono) pavardę. Taip pat, jis gaudavo ribotą Romos pilietybę, tačiau vaikai jau būdavo pilnateisiais Romos piliečiais.

Taip pat atleistiniais laikyti ir žmonės, laisvę atgavę pagal imperatoriaus Klaudijaus priimtą įstatymą: jei vergas sunkiai suserga ir šeimininkas jį palieka, pasveikęs vergas atgauna laisvę (žinoma, jei apskritai pasveiksta, nes taip vykdavo tik ypač sunkių ligų atveju).