Astenija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Astenija (gr. astheneia – bejėgiškumas) – liguista būsena, pasireiškianti greitu fiziniu ir psichiniu nuovargiu, padidėjusiu jautrumu, dėmesio nepastovumu. Ligoniui skauda ir svaigsta galva; jis neištveria ilgos fizinės ir psichinės įtampos, ryškios šviesos, stiprių garsų, aštrių kvapų. Esant sunkiai astenijai ligonis būna pasyvus, apatiškas. Dažniausiai astenija atsiranda dėl infekcinių, sunkių užsitęsusių vidaus ir kitų ligų, intoksikacijų, traumų. Ji taip pat gali būti psichinių ir somatinių ligų pradžia. Neurastenija – ne tik astenija,kilusi dėl nervinio pervargimo, sunkių konfliktų ir pergyvenimų. Tai jau neurozė, kylanti dėl vidinio konflikto. Neurastenijos vidinis konfliktas kyla tarp " reikia" ( perdėtos ambicijos) ir "negaliu" ( saikingos galimybės), kai nesekmės atveju žmogus nesugeba atsitraukti , o atkakliai eina į savo tiklsą kaktomuša. Jis negali numoti ranka ir racionalizuoti (" mat jį šunys, tą tikslą !), o tiesiog bėga nuo galimos nepagarbos sau jausmo . Neurastenija- tarsi būdas " pabėgti į ligą ", išsaugojant savigarbą :" aš ne todėl mečiau verslą, kad nesugebu priekiauti, o todėl, kad susirgau". Pasakėčioje apie lapę ir ant olos augančias vynuoges lapė negali pasiekti vynuogių ir pasako : " vis vien jos dar žalios !" , o tuomet pasišalina, t.y. panaudoją psichologinę gynybą- racionalizaciją. Lapė neurastenikė vis vien bandytų atkakliai užlipti link vynuogių, kol nenuslystų, nesusitrenktų ir nebūtų nugabenta į ligoninė. Tuomet ji sakytų : " aš nepasiekiau ne dėl to , kad pasidaviau, o dėl to, kad mane ištiko trauma".

Vaikų neurastenija pasireiškia galvos ir raumenų skausmais, pilvo skausmais , pykinimu ir vėmimu prieš pamokas, viduriavimais, naktinėmis baimėmis, nuolatiniu sudirgimu ir nuovargiu, išsiblaškymu. Neretai taip atsitinka vaikui pirmūnui perėjus iš įprastos mokyklos į prestyžinę, tarkime, liciejų. Neirastenijos rizika aukšta šeimose, kur tėvų reikalavimai nelankstūs ir pralaimėti vaikui neleidžiama : " daryk per " negaliu" !

Ši liga gydoma racionalia bei paradoksine psichoterapija ( "stenkis dar labiau "), o papildomai - relaksacija, hipnoze,organizmą stiprinančiais ir raminančiais vaistais; taip pat didelę reikšmę turi filosofija, padedanti nureikšminti pasiekimus. Ženklas, kad simptomai gali išnykti visiems laikams - savo ribotumų priėmimas, nors tradiciškai rekomenduojami taisyklingas darbo ir poilsio režimas, pasivaikščiojimai gryname ore, reguliarus ir geras maitinimasis.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. MELI institutas, Vilnius.